Kitais metais auga neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis. Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.
Trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.
Prieš biudžeto priėmimą Vyriausybė taip pat nutarė įstatyme įrašyti nuostatą, kad Finansų ministerija kitąmet galėtų valstybės vardu pasiskolinti pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.
Finansų ministrė 2022-ųjų valstybės iždą vadino galimybių biudžetu, nes esminės jo kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas bei skurdo mažinimas.
Su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet jo pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP – punktu mažiau negu šiemet. Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. Bendrojo vidaus produkto.
„Sodros“ biudžete numatyta, kad vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Kitąmet „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 5,837 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 5,533 mlrd. eurų, planuojamas 1 mlrd. 61 mln. eurų rezervas.
PSDF biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. Planuojamos kitų metų PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203 mln. eurų) didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,5 mln. eurų) didesnės.
2022 metais Pensijų anuitetų fondas planuoja gauti 13,28 mln. eurų įplaukų už įgyjamus pensijų anuitetus, o jos išlaidas viršys 166 tūkst. eurų. Šiemet planuota, kad PAF gaus 4,11 mln. eurų įmokų.