Seimas Vyriausybei siunčia „norų sąrašą“ už 611 milijonų eurų

Seimas ėmėsi svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Jam parlamentarai ir institucijos pateikė naujų pageidavimų už 611 milijonų eurų, tačiau nenurodė objektyvių šaltinių, iš kur būtų galima gauti papildomų lėšų. Dėl šių pasiūlymų, panašu, turės apsispręsti Vyriausybė, nors jau dabar yra kritikos, kad kitąmet išlaidos gali neatitikti galimybių. Premjeras Saulius Skvernelis, gindamas biudžeto projektą, žadėjo, kad bus sukurta 26 tūkstančiai darbo vietų.
LR Seimo salė
LR Seimo salė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seimas pirmąkart svarsto biudžeto projektą – komitetų siūlymu, biudžetas turėtų būti siunčiamas Vyriausybei tobulinti ir įvertinti naujus pageidavimus už 611 mln. eurų. Tuomet patobulintą projektą Vyriausybė teiks antram svarstymui.

Seimo nariai išsako nuogąstavimus, kad kitąmet lėšų trūks švietimo, viešojo saugumo, kultūroms sritims.

VIDEO: 2018-11-22 Seimo rytinis posėdis Nr. 236

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas suskaičiavo, kad Seimo nariai, valstybės institucijos ir kitos įstaigas pasiūlė kitų metų išlaidas padidinti 611 mln. eurų, tačiau nenurodė realių lėšų šaltinių.

„Tai įspūdinga suma, bet ne pirmus metus tokias sumas ir siūlymus mes matome“, – sako S.Jakeliūnas.

Vien Seimo nariai pateikė siūlymų už pusę milijardo, Seimo komitetai – už 57 mln. eurų, o kitos įstaigos – už 55 mln. eurų.

„Papildomas išlaidas dažniausiai siūlė finansuoti viršplaninėmis biudžeto pajamomis, kurių šiemet beveik neturim ir nežinia ar neturėsim kitais metais. Taip pat iš akcizų už – apdorotus alkoholinius gėrimus ir tabaką“, – stebėjosi S.Jakeliūnas, paminėdamas, kad Seimo nariai siūlė netgi mažinti skolos valdymui skirtus asignavimus.

Anot jo, šios lėšos jau yra suplanuotos ir nėra galimybių prisiimti daugiau įsipareigojimų, kurie didintų išlaidas ar mažintų valstybės pajamas.

„Posėdyje priėmėme tokį sprendimą – pasiūlyti Vyriausybei teikti Seimui antrajam svarstymui pataisytą projektą, apsvarstyti ir įvertinti Valstybės kontrolės išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus., taip pat apsvarstyti Lietuvos banko išvadoje pateiktas pastabas“, – sako S.Jakeliūnas.

Institucijos jau įspėjo, kad kyla rizika, jog Lietuva išlaidaus daugiau nei derėtų – nesilaikys perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

„Siūlome Vyriausybei, vis tik, jei mato galimybę ir prasmę, apsvarstyti atskirus pateiktus pasiūlymus, taip pat ir dėl asignavimų, ir radus realius finansavimus šaltinius, priimti papildomus sprendimus dėl asignavimo sprendimui“, – atsakomybę Vyriausybei siunčia S.Jakeliūnas.

I.Šimonytė įspėjo, kad nėra rezervų

Audito komitetas Seime buvo vienas iš nedaugelio, kuris nepalaikė biudžeto projekto.

„Audito komitetas svarstė projektą ilgiau nei 16 minučių“, – komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė įgėlė Biudžeto ir finansų komitetui, pažymėdama, kad svarstyme dalyvavo Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės specialistai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Ji patikino, kad kyla reali rizika, kad valstybė neatitiks nustatytų taisyklių – vadinamosios perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

„Mokesčių įstatymų pakeitimai reikšmingai mažina biudžetų pajamas ir jokių alternatyvų, kaip spręsti šią problemą, Vyriausybė nepasiūlė. Todėl apsunkinamos galimybės tiek spręsti viešojo sektoriaus finansavimo problemas, tiek laikytis fiskalinės politikos“, – įspėjo I.Šimonytė.

Ji aiškino, kad jei užkluptų ekonominiai neramumai, Vyriausybė neturėtų galimybės skatinti ekonomikos skirdama papildomų lėšų – vykdyti anticiklinės politikos, ar bent neutralios.

K.Glaveckas: reikėtų mažinti optimizmą

Biudžeto ir mokesčių reformos nepalaiko dalis opozicijos. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys (TS-LKD) demokratai reikalauja skelbti moratoriumą mokesčių reformai, ir atšaukti pasikeitimus nuo naujųjų metų.

Tačiau liberalas Kęstutis Glaveckas tikina, kad tai būtų neatsakinga – reikėtų visiškai iš naujo perdaryti biudžetą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas

„Norint kaip nors rimčiau koreguoti biudžetą, reikia tą daryti iš anksto, o ne dabartiniu metu, kai biudžetas iš esmės sudarytas. Ir dabar atšaukti viską, fiskalinę mokestinę politiką, kaip netikusią, ir pakeisti ją sena politika, negalima nei fiziškai, nei kitaip“, – teigė K.Glaveckas.

Jis teigė, kad liberalai palaiko rezervų didinimą, kadangi jie šiuo metu nėra pakankami, jei užkluptų kokie sunkumai.

Taip pat K.Glaveckas įspėjo dėl rizikų, kurias lemia „populizmo šmėkla“.

„Turėtų būti labai smarkiai koreguojamas optimizmo mažinimo kryptimi“, – apie biudžetą kalbėjo K.Glaveckas.

S.Jakeliūnas taip pat piktinosi, kad dėl moratoriumo „viskas sustotų“ ir nebegalėtų vykti jokių svarstymų. Jis skaičiuoja, kad dėl reformos mokesčių reformos poveikis biudžetui per trejus metus sieks 200-300 mln. eurų, tačiau jis įgėlė konservatoriams, kad per krizę Lietuvos paimtos paskolos iki šiol kainuoja daugiau nei ši suma.

„Taip, biudžetas įtemptas, galbūt kažkam jis nepatinka, bet virtinti jį kaip visiškai peržengiantį fiskalinės atsakomybės ribas, yra visiškai neatsakinga“, – kvietė nekelti chaoso S.Jakeliūnas.

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikino, kad tai mokesčių pertvarka yra didžiausia intervencija į biudžetą, ir neleidžia nieko pažadėti medikams, mokytojams ar ugniagesiams.

Jis skaičiuoja, kad kasmet 350 milijonų eurų yra išbraukiama.

„Tai didžiausia fiskalinė intervencija į biudžetą Lietuvos istorijoje, šiuos pinigus buvo galima naudoti gausybei dalykų. Ir be abejonės, jeigu šiek tiek smegenys atlaisvėjo nuo apkaltų ir komisijų, šiandien S.Jakeliūnas žino, kad biudžetas yra išgramdytas iki paties dugno, nebėra ko pažadėti, nei medikams, nei mokytojams, nei gaisrininkams antrosios uniformos“, – sako G.Landsbergis.

Jis kritikavo S.Jakeliūną asmeniškai – esą jis pats kvietė nepalaikyti mokesčių reformos dar ją svarstant ir pats balsavo prieš, o dabar jis „labiau rūpinasi praeitimi“.

G.Landsbergis reformą vadino itin liberalia, kuri neatitinka deklaruotų politinių siekių.

„Apgavote savo rinkėjus, apgavote tuos kurie tikėjo jūsų programa, apgavote Seimo narius, žadėdami dalykus, kurių neatnešėte“, – teigė G.Landsbergis.

Premjeras: sukursime 26 tūkstančius darbo vietų

Premjeras S.Skvernelis, Seime svarstant kitų metų biudžeto projektą, gyrė Vyriausybės įgyvendinimą yra nuosekli, o pastangos kovoti su skurdu duoda rezultatų. Jis savo kritikams priminė diskusijas dėl „vaiko pinigų“, kuo abejota, tačiau statistika rodo, kad juos gauna dauguma žmonių, kuriems priklauso šios išmokos.

Kitų metų biudžetu, pasak jo, nesivaikoma trumpalaikių tikslų, o atlyginimų augimą esą pajus visos dirbančiųjų grupės.

„Vidutiniu laikotarpiu bus sukurta 26 tūkstančius darbo vietų“, – pažadėjo S.Skvernelis, priminęs, kad 2019–aisiais didės tiek pensijos, tiek „vaiko pinigai“.

„Kitų metų pabaigoje turėsime pusantro milijardo eurų rezervą“, – teigė premjeras, vardindamas sritis, kurioms didėja finansavimas. Jis atmeta kritiką, kad gali būti nesurinkta pajamų tiek, kiek prognozuota. Šešėlinė ekonomika traukiasi, pasak premjero.

„2019 metų biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas“, – pareiškė S.Skvernelis.

Kitas biudžeto projekto svarstymas – gruodžio 6 dieną, kai bus gautos Vyriausybės pastabos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis