Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė tikino, kad teikiamais įstatymo pakeitimais pirmiausia siekiama mažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių vaistų prekybos kanalų atsiradimą.
Dėl to siūloma vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose, pavyzdžiui, degalinėse, parduotuvėse. Taip būtų pardavinėjami tik nereceptiniai vaistai pagal specialų sąrašą.
Mes už tai, kad vaistų iš viso nereikėtų naudoti. Noriu pasakyt savo nuomonę – aš prieš pardavinėjimą benzino kolonėlėse, aš už valstybines vaistines, bet aš prieš vaistų ir vaistinių reklamą, – pareiškė A.Kirkutis.
Tačiau 15min jau skelbė, kad Seimo nariai Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas siūlo apskritai uždrausti vaistinių reklamą žiniasklaidos priemonėse, be to jie pateikė pageidavimų griežčiau reglamentuoti vaistinių preparatų prekybą mažmeninės prekybos įmonėse – kad jie būtų nematomose vietose, nebūtų taikomos akcijos.
Seimo nariai nori drausti preparatus sudėti gyventojams matomoje vietoje, taikyti akcijas etiketėse, pardavinėti preparatus jaunesniems nei 18 metų gyventojams, pirkti daugiau nei vieną preparatą. Taip pat vaistų siūloma nepardavinėti ten, kur prekiaujama ir alkoholiu.
Parlamento naujokai įsitikinę, kad tik tokiais metodais galima sumažinti „didėjantį vaistų vartojimą“.
Seimo Sveikos gyvensenos komisijoje vykusiame pasitarime pirmininkas Dainius Kepenis abejojo siūlymais prekiauti vaistais parduotuvėse – esą kitose šalyse dėl to padaugėjo apsinuodijimų vaistais.
„Ar nebus taip ir Lietuvoje, kai pradėsime tūkstančiuose naujų taškų prekiauti vaistais“, – teiravosi D.Kepenis.
O galimas reklamos draudimas sulaukė daugiau Seimo narių palaikymo.
Reklamos draudimas kirstų žiniasklaidai
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijai atstovaujantis Andrius Romanovskis bandė Seimo narius įtikinti, kad vaistinių reklamos draudimas išmuštų finansinius pagrindus žiniasklaidos rinkai.
„S.Tumėno pasiūlymas dėl vaistinių reklamos draudimo tiesiogiai liečia žiniasklaidos sektorių. Tas pasiūlymas atsirado netikėtai praėjusią savaitę – kad bet kokia vaistinių reklama draudžiama. Šiuo metu receptinių vaistų reklama jau yra draudžiama, reklamuojami nereceptiniai. O vaistinės save reklamuoja kaip įstaigą“, – aiškino A.Romanovskis.
Pasak jo, žiniasklaida Lietuvoje iš vaistinių gauna apie 7-8 milijonus eurų reklamos pajamų, ir šie pinigai yra itin reikšmingi sektoriui.
„Kai valstybė priėmė sprendimą, kad reikia uždrausti alkoholio reklamą – sprendimas padarė didelę įtaką žiniasklaidos sektoriui, bet to niekas nebekvestionuoja. Tačiau sprendimas riboti ar visiškai uždrausti vaistinių reklamą yra keistas ir nesuprantamas. Tai svarbi dalis žiniasklaidos pajamose. Žinote, kad televizijos ir radijo pajamos yra tik iš reklamos, tai vienintelis jų pajamų šaltinis“, – sakė A.Romanovskis.
Jis patikina, kad žiniasklaida po 2009 m. krizės iki šiol neatsigavo iki 2008 m. reklamos apimčių, o papildomi draudimai žiniasklaidai suduotų itin stiprų smūgį.
Niekas nekalba, kad reikia brukti vaistus. Mes kalbame apie vaistines kaip vietas, kur žmonės gali ateiti nusipirkti vaistų. Reikėtų vadovautis sveiku protu ir totaliam draudimui tikrai nepritarti.
„Reklama yra konkuravimo priemonė. Mano mamai reklama leidžia apsispręsti, kurioje vaistinėje jai pigiausiai nusipirkti. (…) Bet koks reklamos panaikinimas iš principo yra monopolizavimas, nes tuomet ji eis į vaistinę, kuri jai artimiausia, bet nebūtinai pigiausia“, – dėstė A.Romanovskis.
Nacionalinės spaudos asociacijos vadovas Mindaugas Reinikis taip pat tikino, kad laikraščiai ir žurnalai netektų ženklios pajamų dalies, o žmonės – naudingos informacijos.
„Niekas nekalba, kad reikia brukti vaistus. Mes kalbame apie vaistines kaip vietas, kur žmonės gali ateiti nusipirkti vaistų. Reikėtų vadovautis sveiku protu ir totaliam draudimui tikrai nepritarti“, – dėstė M.Reinikis.
Farmacijos atstovai taip pat tikino, kad vaistinės negalėtų netgi informuoti apie Sveikatos apsaugos ministerijos kuriamus naujus socialinės rūpybos modelius.
„Vaistinės gamina vaistus, kitos organizuoja maratonus, sveikatingumo akcijas, buvo diabeto dienos, kur buvo siūloma pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. To nebebūtų galima daryti“, – sakė Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Seimo nariai prieštaravo
Valstietis Algimantas Kirkutis rėžė, kad jam keista, kai į Sveikos gyvensenos komisiją ateina farmacininkai ir bruka vaistų reklamą.
„Sveika gyvensena – tai sveika gyvensena be vaistų. Aš prieš ir prieš prekybą degalinėse pasisakysiu. Bet vaistus skiria gydytojai. Kur nusipirkti – irgi kišimasis į gydytojo nurodymus. Mes už tai, kad vaistų iš viso nereikėtų naudoti. Noriu pasakyt savo nuomonę – aš prieš pardavinėjimą benzino kolonėlėse, aš už valstybines vaistines, bet aš prieš vaistų ir vaistinių reklamą“, – sako A.Kirkutis.
„Aš irgi prieš“, – replikavo Seimo narys Gediminas Vasiliauskas.
Komisijos pirmininkas D.Kepenis taip pat tikino palaikantis šį siūlymą: „Tikrai mes už tai, kad vaistų kuo mažiau reikėtų ir kuo mažiau mūsų gyventojų vaistais apsinuodytų“. Anot jo, vaistų pardavimų taškų neturėtų būti daug.
Tačiau komisijoje nesusirinko kvorumas – posėdyje dalyvavo tik trys minėti nariai.
Farmacininkai priešinasi naujiems konkurentams
Farmacijos sektoriaus atstovai priešinosi ir kitiems Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymams.
Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė tikino, kad Lietuvoje vaistų prieinamumas yra pakankamas ir šalis neturėtų lygiuotis į valstybes, kur vaistų gauti sunku. Esą, jei reikia naktinių vaistinių – dėl to galima tartis su vaistinių tinklais, tačiau rinkoje tokio poreikio nėra, patikino ji.
„Iš kitų šalių praktikos matome, kai vaistai atsiranda degalinėse ar parduotuvėse, labai stipriai išauga ir jų vartojimas. Reikia nereikia, žmonės juos perka. Išaugus vartojimui išauga ir apsinuodijimo atvejų. Pvz., vien Švedijoje, kuomet iš vaistinių vaistai nukeliavo į degalines, 40 proc. padaugėjo apsinuodijimo atvejų“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
K.Nemaniūtė-Gagė prieštaravo ir prekybai vaistais internetu, kadangi šiuo metu tinkamai neveikia nei e.sveikatos nei e.recepto sistemos.
„Strigimai vienokie ar kitokie yra nuolatiniai. Kai buvo pikas ir lūžimai, vaistininkai visaip bandė padėti, nenorime šito chaoso ir pacientų nepasitenkinimo. Sakome, nukelkite terminą, nes 2019 m. nerealu“, – teigė ji.
Ji prieštaravo ir „valdiškoms vaistinėms“ – esą ligoninės turi visai kitą paskirtį, jos neturi vaistininko, tik sandėlį, neturi reikalavimų plotui, ir tai iškreiptų rinką.
Lietuvos farmacijos sąjungos atstovė Indrė Trečiokienė tikino, kad dažniausi apsinuodijimai kaip tik fiksuojami paracetamoliu ir ibuprofenu, arba „tais nekalčiausiais vaistais, kuriuos norime paleisti“.
„Tikslų nepasieksime, vaistai neatpigs, prieinamumas nepadidės. Manome, kad bus daugiau žalos nei naudos“, – sakė I.Trečiokienė.
Abi specialistės teiravosi, kas bus, kai parduotuvėse ar degalinėse vaistus ims pardavinėti apie farmaciją nieko neišmanantys žmonės.
Pirminiai siūlymai buvo liberalizuoti rinką
Nauji pageidavimai Seime kyla ir dėl šiuo metu svarstomo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateikto Farmacijos įstatymo pakeitimo. Pagal jį siūloma liberalesnė nereceptinių vaistų prekyba: vaistus siūloma parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, kitose mažmeninės prekybos vietose.
Pataisomis siūloma leisti parduoti gyventojams ne visus nereceptinius vaistinius preparatus, o tik tuos, kurie skirti lengviems ir savaime praeinantiems ligos simptomams bei būklėms palengvinti – tam būtų specialus Vaistinių preparatų sąrašas. Siekiama, kad įprastos parduotuvės netaptų farmacinių paslaugų teikėjomis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame projekte siūloma, kad parduotuvėse nebūtų parduodami vaistai, skirti vaikams iki 12 metų, nes tik gydytojas ar vaistininkas gali tinkamai įvertinti, ar vaikams galima skirti tam tikrus vaistinius preparatus.
Be to, jei įstatymo pataisos būtų priimtos, vaistinių preparatų negalėtų įsigyti asmenys, jaunesni nei 16 metų, būtų draudžiama gyventojams grąžinti ar keisti vaistinius preparatus, mažmeninės prekybos įmonės negalėtų informuoti pirkėjų apie sumažintą parduodamų vaistinių preparatų kainą.
Tarp siūlomų naujovių – galimybė nuo kitų metų gegužės mėn. leisti šalies vaistinėms prekiauti internetu receptiniais vaistais pagal elektroninius receptus.
Įstatymu taip pat siūloma, kad nupirktų vaistų nebebūtų galima grąžinti ar keisti.
Dienos stacionaro paslaugas teikiančioms mūsų šalies gydymo įstaigoms būtų leidžiama steigti vaistines, kuriose jų pacientai galėtų įsigyti reikiamus, gydytojo paskirtus vaistus, reikalingus gydymui dienos stacionare.
Anksčiau Seimo narys Jurgis Razma siūlė vaistinių preparatų į prekybos vietas neįsileisti.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 10 d.
Ministerija tokio įstatymo poreikį argumentuoja tuo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 1303 vaistinės ir 1064 iš jų priklauso 5 vaistinių tinklams, gyventojai patiria „pakankamai dideles išlaidas įsigydami vaistus“. Tikimasi kad didesnė konkurencija kainas mažintų.
Siekiama, kad vis daugiau pacientų problemų būtų išspręsta jiems nesikreipiant į gydymo įstaigas, augtų vaistų prieinamumas kaimiškų vietovių gyventojams.
SAM pripažįsta, kad priėmus įstatymo pataisas galėtų daugėti neracionalaus vaistų vartojimo. Pavyzdžiui, paracetamolis Lietuvoje parduodamas 31 skirtingu pavadinimu, ir ligonis, manydamas kad vartoja skirtingus vaistus, gali perdozuoti paracetamolio, kurio didžiausia leistina dozė – 4000 mg per parą.
