Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ketvirtadienį sakė, kad privalu didinti finansavimą sportui. Tačiau tai darant reikia užtikrinti skaidrumą, todėl siūloma peržiūrėti loterijų įstatymą ir didinti finansavimą iš biudžeto.
„Reikia pastebėti, kad Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, o perveda sporto organizacijoms ir olimpiniam komitetui. Tokiu būdu išvengiamos įstatymuose numatytos atskaitomybės, valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų įstatymas“, – kalbėjo jis.
M.Majauskas posėdyje teigė manantis, jog „didžiausias absurdas“, kad didžiausias loterijų organizatorius ir pagrindinis akcininkas yra tas pats LTOK, kuris „mokesčių dalį perveda sau kaip paramą“.
„Praeita Vyriausybė siūlė padidinti Olimpiniam komitetui finansavimą 40 proc., kad būtų mokamos ir stipendijos sportininkams, finansuojamos sporto federacijos. Bet Olimpinis komitetas tam nepritarė“, – aiškino jis.
Dabar loterijų organizatoriai į biudžetą perveda 5 proc., o paramos gavėjams – 8 proc. išplatintų bilietų vertės. M.Majauskas siūlo, kad loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.
Lietuva – unikali
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys apžvelgdamas, kaip organizuojamos loterijos kitose šalyse, sakė, kad Europoje valstybės vienaip ar kitaip jas prižiūri. Yra trys būdai, kaip tai daroma. Pirmasis, kuomet valstybė deleguoja nevyriausybinę organizaciją, kad ši organizuotų loterijas. Taip daroma tokiose šalyse kaip Islandija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija ir Šveicarija.
Antrasis, kuomet valstybė pati, per savo viešąsias įstaigas organizuoja ir dalina surinktus pinigus. Tokį modelį pasirinko didžioji dalis Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, kaimynai lenkai, latviai, taip pat Belgija, Ispanija, Danija, Švedija ir kitos.
Privačios kompanijos, kurios turi ribotas licencijas su aiškiai nustatytomis sąlygomis, kaip turi būti organizuojamos loterijos, rengia tik keliose šalyse: Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje ir Maltoje.
-
Azartinių lošimų ir loterijų pasaulis: kodėl ir kaip čia sukasi virš milijardo eurų
-
Lobistai atsiraitojo rankoves: kaip stabdė Loterijų ir lošimų mokesčio pataisas?
-
D.Gudzinevičiūtė: loterijų mokesčių kėlimas kenktų „Olifėjai“, o kitas įmones sužlugdytų
-
Seime ginčas dėl notarų: peržiūrės „privilegijuotą“ apmokestinimą bei įkainius
-
Finansų ministerija siūlo keisti loterijų ir lošimų mokesčio tvarką
-
Po kuklių rezultatų Tokijuje – įspėjamasis D.Gudzinevičiūtės šūvis: „Tai – pamoka“
„Šioje lentelėje nėra Lietuvos, nes mes esame unikalūs ir tokių pavyzdžių, kad organizuotų grynai privačios kompanijos, Europoje nėra daug. Galima išskirti iš dalies Čekiją ir Moldovą, galbūt Ukrainą“, – posėdyje sakė jis.
Anot V.Daukšio, didžiojoje dalyje Europos šalių loterijos yra reguliuojamos tuo pačiu įstatymu, kaip ir lošimai, ir atskiro loterijos įstatymo nėra. Taip pat didžioji dauguma valstybių šioje srityje laiko monopolį.
Tuo tarpu Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje loterijas organizuoja valstybinė viešoji įstaiga, kuri moka mokesčius į valstybės biudžetą.
„Lietuvoje loterijų organizatoriai moka 5 proc. nuo nominalios parduotų bilietų vertės ir 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės paramos gavėjams. 8 proc. yra privaloma parama, kuri turi būti skiriama tiems subjektams, kurie turi paramos gavėjo statusą“, – aiškino jis.
V.Daukšio nuomone, šis 8 proc. mokestis turėtų būti skiriamas per biudžetą, kas turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą.
2021 m. I ketv. duomenimis, „Olifėja“ užima 75 proc. rinkos, „Euroloto“ – 24 proc., „Žalgirio loto“ – 1 proc. O kiti organizatoriai nesiekia nė vieno procento rinkos dalies. Iš viso, šiuo metu organizuoti loterijas licencijas turi 7 bendrovės.
„Reikia pažymėti, kad „Olifėjos“ didysis akcininkas, turintis 51 proc., yra Tautinis olimpinis komitetas, o „Euroloto“ yra daugiau orientuotas į internetines loterijas“, – sakė jis.
2020 m. buvo parduota 106,3 mln. bilietų, išmokėta laimėjimų – 59,4 mln. eurų. O bendrosios lošimų pajamos (GGR) siekė 46,9 mln. eurų. Tuo tarpu mokesčių pernai sumokėta apie 14 mln. eurų. Pernai 95 proc. LTOK pajamų sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,8 mln. eurų) ir įmonės išmokėti dividendai (3,5 mln. eurų).
Didžiausias paramos gavėjas yra LTOK. Tai, anot V.Daukšio yra paradoksas, nes LTOK yra „Olifėjos“ savininkas ir paramos gavėjas. Vienintelė ne sporto organizacija, kuri gavusi ženklią paramą (450 tūkst. eurų) yra Vilniaus Šv. Juozapo parapija.
„Įstatymas nenumato, kad 8 proc. būtų skiriami tik sportui. Galiu pasakyti, kad yra skiriama ir kitoms įstaigoms, tokioms, kaip Grigiškių šventosios dvasios parapija, Raudonasis kryžius, Gelbėkim vaikus. Bet tos paramos nėra nuolatinės, o tikslinės ir jos nesudaro didelės dalies. Lietuvoje kažkaip yra susiklosčiusi tokia situacija, kad net ir tie loterijų organizatoriai, kurių akcininkas nėra sporto organizacija, vis tiek paramą skiria sportui ir sporto organizacijoms“, – kalbėjo jis.
Finansų ministerija: sporto finansavimas nėra tvarus
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė teigė, kad ir iš mokesčių pusės situacija unikali. Loterijų įstatyme įtvirtinta privaloma parama ir tai savaime, anot jos, yra tam tikras oksimoronas.
„Pagal loterijų įstatymą, organizatorių teikiama parama yra privaloma, o ne savanoriška. Tai neatitinka labdaros ir paramos įstatyme numatyto paramos savarankiškumo teikimo principų, taigi, savo pobūdžiu toks paramos teikimas yra labiau panašus į mokestį. Tačiau mokestis, kaip įprata, nėra renkamas į valstybės biudžetą. Dar daugiau, tokia privaloma parama mažina ir įmonių pelno mokestį. Toks vadinamosios privalomos paramos teikimas ir panaudojimas kelia abejonių dėl skaidrumo, ką Valstybės kontrolė pažymėjo dar 2015 metais“, – aiškino ji.
Be to, V.Česnulevičiūtė-Markevičienė atkreipė dėmesį, kad „Olifėja“ užima didžiausią rinkos dalį, o ją valdanti LTOK ir gauna didžiausią dalį šios paramos. Tuo tarpu Loterijų įstatyme nėra numatytas konkretus paramos gavėjas, todėl sporto finansavimui turi įtakos akcininkų struktūra ir tai yra labiau paprotys nei įstatyminis reikalavimas.
„Loterijų rinkos struktūra nėra visiškai stabili, matome, kad rinkoje pradeda stiprėti ir kitas žaidėjas būtent „Olifėjos“ rinkos dalies sąskaita. Taigi, manome, kad ilguoju laikotarpiu siauromis ekonominės veiklos pajamomis užtikrintas sporto rėmimas nėra tvarus“, – kalbėjo ji.
Kelia klausimų dėl valstybės paramos
Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, jog keičiant finansavimo modelį, reikia užtikrinti ir konkurenciją. Pagal konkurencijos teisę, yra draudžiama valstybės pagalba ūkio subjektams, taip suteikiant išskirtines sąlygas.
„Mūsų klausimas, ar LTOK būtų laikomas ūkio subjektu Europos Sąjungos konkurencijos teisės kontekste? Mūsų vertinimu, dalis LTOK veiklos yra komercinė ir toje dalyje komitetas galėtų būti laikomas ūkio subjektu. Tą liudija Europos Sąjungos teismų bylos. Esame savo rašte nurodę bylą dėl Tarptautinės čiuožimo sąjungos, kurios statusas panašus į Olimpinio komiteto.
Antras klausimas, kaip su parama tam ūkio subjektui. Tiesą pasakius, net dabartinė situacija, o siūlomas pakeitimas gal nelabai ką keistų, reiškia, kad valstybė savo lėšomis remia tam tikrą ūkio subjektą. Ir čia problema, kad jeigu būtų remiamos veiklos, kurios nėra ūkinės, tos veiklos būtų aiškiai atskirtos ir finansavimas valstybės lėšomis būtų nukreiptas išskirtinai ne ūkinei veiklai, tai valstybės pagalbos klausimas nekiltų ir nereikėtų nieko daryti“, – kalbėjo jis.
Tačiau, Š.Keserausko teigimu, dabartinis finansavimo ir veiklų atskyrimo modelis nėra skaidrus, todėl negalima užtikrinti, kad pinigai, kuriuos gauna LTOK, nėra naudojami ir ūkinei veiklai. Dėl to tokią paramą reikėtų derinti su Europos Komisija.
LTOK: nevykdome komercinės veiklos
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, jog iš biudžeto gaunamais pinigais negalima du kartus finansuoti ir remti tą pačią veiklą. Todėl, jei valstybė moka stipendijas, LTOK iš tų pačių pinigų to paties daryti negalėtų.
„Valstybė jau remia ir finansuoja federacijų programas, tokiu atveju, mes federacijų taip pat negalėtume finansuoti. Valstybė jau finansuoja aukštąjį meistriškumą ir mūsų kriterijai, kurie yra nukreipti tik į Olimpines žaidynes, patenka į tą pačią kriterijų sistemą ir mes nebegalėtume finansuoti sportininkų pasirengimo. Finansų ministerija sakė, kad galėsime, bet kaip, atsakyti negalėjo“, – paklausta, kodėl atmetė praeitos valdžios pasiūlymą keisti finansavimo modelį ir didinti finansavimą sportininkams, aiškino LTOK vadovė.
Be to, D.Gudzinevičiūtė teigė, kad LTOK nevykdo jokios komercinės veiklos, išskyrus tai, kad jam priklauso 51 proc. „Olifėjos“ akcijų.
„Visa komercinė veikla yra vykdoma per Lietuvos olimpinį fondą. Visas biudžetas, kuris yra parodytas LTOK, yra paremtas tik „Olifėjos“ dividendais, 8 proc. ir nedidelę dalį užima Tarptautinio olimpinio komiteto subsidijos“, – nurodė ji.
Į priekaištus dėl skaidrumo D.Gudzinevičiūtė atsakė, jog juos būtų neteisinga tuo kaltinti, nes yra atsakoma „į visus užduodamus klausimus“. Be to, ji tikino, kad prieš trejus metus siūlyta, kad visus paramos gavėjus galėtų tikrinti Valstybės kontrolė, tačiau šios minties atsisakyta argumentuojant įstaigos resursų trūkumu.
Pritartų pokyčiams su viena sąlyga
Tuo tarpu olimpinis čempionas, Seimo narys Virgilijus Alekna mano, kad šiuo metu įtvirtinta parama netinkama. Anot jo, dabar dalį sporto veiklų finansuojama iš biudžeto, dalis iš LTOK, nors galėtų būti bendra ir vieninga sporto finansavimo struktūra.
„Kita dalis, stipendijos. Gal ir negalėtų LTOK skirti, bet tam yra valstybės stipendijos. Taip kad čia tikrai nereikia skaidrumo. Nors prezidentė bando pristatyti, kad viskas labai skaidriai, bet federacijos kalba apie tai, kad yra skirtingi kriterijai, skirtingos pinigų sumos. Tobulinant ir paimant į biudžetą tas lėšas skaidrumo būtų daugiau“, – įsitikinęs jis.
Konservatorius Matas Maldeikis paklausė LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės, ar ši pritartų, jei stipendijų, federacijų finansavimo klausimas būtų išspręstas per biudžetą, ar ši sutiktų su tokiais pokyčiais.
„Labai norėčiau gauti labai konkretų atsakymą, kaip galės dubliuotis skiriamos lėšos. Jei būtų išspręsta, tuomet taip“, – nurodė ji.
M.Bilius: grįžtume į senus laikus
Tuo tarpu Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius komitete teigė, kad didžiausia problema yra šalies sporto struktūra. Pasak jo, jei pinigai bus skirstomi per biudžetą, „paralimpinio komitetas grįš į tuos senus laikus, kai apie jį nebuvo nieko negirdima“.
„Dabar į Tokijo paralimpines žaidynes nei vienas sportininkas, nei vienas delegacijos narys nebūtų išvažiavęs. Nėra pinigų valstybėje, nebūtų pinigų iš valstybės“, – kalbėjo jis.
M.Biliaus teigimu, dėka loterijų paralimpimpiečiai išvežė du kartus daugiau sportininkų nei su valstybės parama. Be to, anot jo, komitetas stipendijas sportininkams skiria kartu su socialinėmis garantijomis.
„Kol visi tie klausimai nebus išspręsti, yra labai sunku apspręsti, tai teisinga ar ne. Man labai daug klausimų kyla, jei eitų (finansavimas, – aut. past.) per valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, iš valstybės Lietuvos paralimpinis komitetas gavo 85 tūkst. eurų, kuriuos turėjome skirti ir Europos čempionatui, ir paralimpinėms žaidynėms, ir pinigų tikrai nebuvo skirta bilietams. Priežastis paprasta, bilietai kompensuojami, bet ji grįžta tik po paralimpinių žaidynių, todėl viską pirkome iš rėmėjų pinigų. Reikia daug pasvarstyti ir pagalvoti, kaip reikia daryti“, – tikino jis.
