Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko teigimu, notarų veikla yra reguliuojama valstybės. Todėl valstybė turi prisiimti atsakomybę reguliuojant jų įkainius bei veiklą.
M.Majauskas pateikė, kiek notarai uždirba. Naujausiais VMI duomenimis, 2020 m. notarams buvo dar vieni rekordiniai metai – 244 notarų pajamos buvo 42,2 mln. eurų. Tuo tarpu 10 daugiausia, apie 1,2 mln. eurų, uždirbusių notarų sumokėjo tik kiek daugiau nei 100 tūkst. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Šioje lentelėje nėra sąnaudų, bet net 8 iš 10 notarų nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi galimybe atskaityti 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų“, – trečiadienį komitete kalbėjo M.Majauskas.
Anot BFK pirmininko, trūksta argumentų, kodėl už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius imama po 400–500 eurų. Ir už tai, jo nuomone, atsakinga valstybė.
„Ji užtikrina notarams monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos. T.y. riboja jų skaičių, paskirsto veiklos teritorijas, nustato paslaugų įkainius taip, jog visi iki vieno galėtų dirbti pelningai. O turintiems biurus didžiausiuose miestuose, sudaromos sąlygos daugiausia uždirbti, kartais ir milijonines pajamas“, – kalbėjo jis.
Be to, M.Majauskas teigė, kad notarai turi „privilegijuotą“ pajamų apmokestinimą. BFK pirmininkas siūlė peržiūrėti notarų skaičių, ar tikslinga riboti jų skaičių, patikrinti paslaugų įkainius ir panaikinti „privilegijuotas“ apmokestinimo sąlygas.
„Neturiu jokių racionalių paaiškinimų, kodėl mokytojas ar medikas, gaunantis 100 kartų mažesnes pajamas, turi mokėti kelis kartus didesnius mokesčius“, – kalbėjo jis.
Naudojasi 30 proc. sąnaudų atskaitymu
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė komitete sakė, kad paskutinį kartą peržiūrint notarų įkainius, ministerija siūlė Teisingumo ministerijai pokyčius notarų veiklos reguliavime. Be įvairių pasiūlymų, siekta, jog notarų įkainiai būtų nustatyti aukštesnio lygmens teisės aktu, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu.
„Notarai turi išskirtinę galimybę, jiems yra užtikrinamos pajamos. Kai pajamos daugiau kaip darbo santykiai, o ne individualios veiklos, tada yra taikomas apmokestinimas kaip verslo subjekto, kada turi savo pajamas užsitikrinti. Tai svarbus aspektas dėl pačių pajamų pobūdžio“, – kalbėjo ji ir patikslino, jog valstybė užtikrina šios profesijos atstovams tam tikrą pajamų lygį.
R.Bilkštytės teigimu, tik 10 proc. notarų uždirba pajamas, kurios nesiekia Pridėtinės vertės mokesčio ribos. Tiems, kurie uždirba iki 45 tūkst., nėra prievolės registruotis kaip PVM mokėtojais.
„Vis dėlto prezumpcinį 30 proc. sąnaudų atskaitymą, kuris taikomas individualiai veiklai siekiant, kad būtų paprastintas sąnaudų pripažinimas, turint omeny, kad individuali veikla yra kaip smulkus verslas, taiko daugiau kaip trečdalis notarų. Pastebėtina, kad kuo didesnės pajamos, tuo labiau jis taikomas. Daugiausiai uždirbantys beveik visi taiko 30 proc., o ne pagal faktą“, – kalbėjo ji.
R.Bilkštytės nuomone, sąnaudos turi būti pripažįstamos pagal faktą, o ne pagal prezumpciją. Kartu R.Bilkštytės teigė, kad ketinama peržiūrėti, jog skirtingose verslo formose apmokestinimas būtų panašus.
Finansų ministerija planuoja įstatymų pakeitimų projektus Seimui pateikti rudens sesijoje.
Tarnybos: įkainiai nepagrįsti
Praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolė atliko antstolių ir notarų veiklos auditą. Įstaigos teigimu, valstybė perdavė funkcijų vykdymą antstoliams ir notarams, bet nesiimama pakankamai priemonių, kad šios funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina.
PLAČIAU SKAITYKITE: M.Majauskas nusitaikė į notarų įkainius: monopolines sąlygas suteikė valstybė
Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad dėl pačių notarų įkainių dydžio taryba nepasisako, tačiau ji kvestionuoja jų nustatymo metodus. Anot jo, pagrindinis klausimas, ar notarų veikla – ūkinė, ekonominė.
„Jeigu taip (ekonominė, – aut. past.), tuomet taikomos konkurencijos taisyklės, taikoma Konstitucija, kuri sako, kad saugoma sąžiningos konkurencijos laisvė, konkurencija turi būti reguliuojama tautos ir gerovės labui. Jeigu veikla nėra ekonominė, tada konkurencijos taisyklės nėra taikomos“, – sakė jis.
Š.Keserauskas pabrėžė, jog KT yra dalyvavę dviejose bylose, kurios buvo susijusios su notarais. Viena buvo dėl notarų sudaryto kartelinio susitarimo dėl tarifų skaičiavimo į didesnę pusę. Kita byla buvo susijusi su Teisingumo ministerijos nustatytu notarų įkainių reguliavimu, kur manyta, kad toks reguliavimas pažeidžia Konkurencijos įstatymą.
„Ir vienoje, ir kitoje byloje aiškiai pasakėme, kad notaro yra ūkinė veikla“, – kalbėjo jis.
Š.Keserausko teigimu, notarams sunku konkuruoti kokybės požiūriu, nes vartotojas mažai ką supranta apie jų veiklą. Dėl to notarai neprivalo konkuruoti kokybe.
Pasak KT pirmininko, reikėtų peržiūrėti ne pačius notarų įkainių dydžius, o tai, kaip jie nustatomi. Anot jo, dabartinis įkainių nustatymo metodas riboja konkurenciją, nes yra nustatyti minimalūs ir fiksuoti įkainiai. Kitaip sakant, panaikinama galimybė konkuruoti žemiau tam tikro kainos lygio. Kartu jis kvestionavo notarų skaičiaus ribojimą tokiose teritorijose kaip Vilnius.
Teisingumo ministerija planuoja pokyčius
Teisingumo ministerija planuoja peržiūrėti įkainius ir parengti jų planą iki 2024 metų. Tai labai nustebino BFK pirmininką M.Majauską. Atsakydama į tai teisingumo viceministrė Jurga Greičienė sakė, kad šis terminas netenkina ir ministerijos.
„Dėl notarų įkainių su STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centras) esame sutarę, kad jie mums padės atlikti vertinimą ir pateikti rekomendacijas ir metodiką, kokie kriterijai ir jų įverčiai turėtų būti įvertinti nustatant įkainius. Su tyrimų rezultatais ketinama grįžti 2022 metų viduryje. Mūsų tikslas 2022 metų rudens sesijoje ateiti su įstatymo pakeitimu, nes galimai reikės pačių kriterijų, kurie dabar įtvirtinti įstatyme, pokyčių“, – kalbėjo ji.
Kartu J.Greičienė pabrėžė, jog svarstoma, kokių notarinių veiksmų galima būtų atsisakyti nerizikuojant teisėtumu.
Tačiau J.Greičienė teigė, kad dar buvusios kadencijos planuota hipotekos ir įgaliojimų reforma dabartinės Teisingumo ministerijos valdžios neįkvepia. Anot jos, „tai nėra tas pavyzdys, kuris sakytų, kad kelias bus lengvas“, nes teiktiems pasiūlymams Seime buvo pritarta tik labai maža dalimi.
Dėl notarų skaičiaus J.Greičienė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje gali veikti 300 notarų, tačiau faktiškai šis skaičius nėra išnaudotas. Dėl to planuojama skelbti naujus konkursus ir taip didinti konkurenciją.
M.Stračkaitis: gali būti suprasta kaip spaudimas teismui
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis teigė, jog pagal sociologines apklausas, notarais žmonės pasitiki labiausiai. Kartu, kalbėdamas apie šiuo metu teismuose esančias bylas, jis pabrėžė, jog Notarų rūmai pirmos instancijos teisme jau yra pasiekę pergalę prieš Konkurencijos tarybą.
„Bylos nagrinėjimo metu klausimas, kuris yra teisminio ginčo objektas – t.y. įkainiai, Seimo komiteto posėdyje yra mažų mažiausiai, pirmininke, nekorektiškas ir gali būti suprastas kaip spaudimo darymas teismui. Taip pat galimas kišimasis į teismo veiklą. Ir atitinkamai gali būti vertinama ir Seimo narių veikla“, – kalbėjo jis.
„Jei Seimo narių darbas siekiant užtikrinti, jog piliečių interesai būtų tinkamai atstovaujami, jums suprantamas kaip spaudimas, galiu užtikrinti, kad tai tik pradžia. Nuo to mes atsispirsime ieškodami sprendimų, kurie galėtų užtikrinti piliečių teises gauti kokybišką paslaugą, prieinamą, jog paslauga ir įkainis būtų ekonomiškai pagrįstas. Jūsų manymas, kad Seimo nariai neturi teisės aiškinti, kokius įkainius moka gyventojai, ar jie ekonomiškai pagrįsti ir teikti įstatymo pataisas, labai keistas“, – atsakydamas sakė M.Majauskas.
M.Stračkaitis suabejojo M.Majausko pateikta dešimties daugiausia uždirbančių notarų informacija, nes vienaip ar kitaip, tokių žmonių bus visada. Notarų rūmų duomenimis, 50 mažiausiai uždirbančių notarų pajamos per mėnesį svyruoja nuo 1 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį.
Be to, jis pabrėžė, kad notaro atsakomybė, lyginant su visomis kitomis profesijomis, yra neribota. Tai reiškia, kad už savo ar savo darbuotojo klaidą jie atsako visu savo turtu. Tiesa, M.Stračkaitis teigė, kad Notarų rūmai pasiryžę pokyčiams.
