„Baikit mus mulkinti“, „Kada trauksitės?“ – tokie epitetai ketvirtadienį ryte skambėjo V.Andrejevo adresu.
„Valstiečiai“, kurie remiasi Finansų ministerijos duomenimis, piktinosi, kad per trejus metus nepanaudota per šimtą milijonų eurų. Frakcijos nariai tiesiai šviesiai V.Andrejevo pareikalavo trauktis. Kelių direkcijos vadovas aiškino, kad nepanaudotos lėšos yra ne sumuojamos, o perkeliamos į kitus metus, tačiau valdantieji to neišgirdo.
Nesuprato, iš kur tokie skaičiai
LVŽS frakcijos duomenimis, 2019 m. III ketv. Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) iš valstybės biudžeto skirta 385,355 mln. eurų, tačiau iš jų 133,76 mln. suma, pasak „valstiečių“, taip ir liko nepanaudota. Finansų ministerija suskaičiavo, kad iš 2019 metais planuotų išasfaltuoti 445 kilometrų žvyrkelių iki gruodžio buvo išasfaltuota 284 kilometrai.
Tačiau V.Andrejevas mato situaciją kitaip: šiais metais iš 536 mln. eurų, skirtų kelių priežiūrai ir asfaltavimui, 490 mln. jau išmokėta.
„Visoms pajamoms yra pasirašytos sutartys ir jos vykdomos“, – teigė Kelių direkcijos vadovas, tiesa, kai kur darbai stabtelėjo, pavyzdžiui, dėl archeologinių radinių, blogai suprojektuotų pėsčiųjų takų. Pavyzdžiui, Kaune šalia Miškinio tilto reikėjo apsauginės garso sienelės, Rusnės estakados kelio dalis darbų perkelti į kitus metus, nes taip pageidavo rangovai.
Aiškinimai neįtikino
Tačiau valdančiųjų neįtikino Kelių direkcijos vadovo pateikti aiškinimai.
„Lėšų naudojimo statistika yra blogėjanti“, – sakė Agnė Širinskienė, kuri teigė, kad kasmet didėja nepanaudotų lėšų kiekis, o visą situaciją ji pavadino bloga.
„Kiekvienas milijonas reiškia neišasfaltuotus kelius“, – sakė A.Širinskienė.
V.Andrejevas sako nesuprantantis, kur „valstiečiai“ mato šimtą milijonų nepanaudotų lėšų. „Aš iš tiesų nežinau, iš kur jūs imate skaičius“, – „valstiečių“ frakcijoje gūžčiojo pečiais V.Andrejevas.
A.Širinskienė vėl pakartojo – 2018 m. buvo nepanaudota 84 milijonai KPP lėšų.
„Baikit sekti pasakas, direktoriau“, – iš vietos šūkčiojo „valstiečiai“. V.Andrejevo adresu skriejo įvairūs epitetai, regionuose išrinkti parlamentarai piktinosi, kad keliai yra neasfaltuojami ir „žmonėms nėra ką pasakyti“.
Žėrė kaltinimus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas skundėsi, kad visuomenė yra mulkinama.
„Masiulio valdymo laikais buvo nepanaudoti 500 mln. eurų, skirtų transportui, įskaitant geležinkelius“, – rėžė jis.
Jis teigė, kad kai kurios kelių įmonės atleido daug žmonių, nes konkursai buvo pristabdyti, darbai sustabdyti. Seimo narys kaltino V.Andrejevą, kad šis „žiniasklaidai skundžiasi, kad kitais metais pinigai yra užšaldyti“.
15min primena, kad valdantieji, ieškodami lėšų socialinėms išmokoms kitų metų biudžete, užšaldė dalį lėšų, todėl kitais metais nebus išasfaltuota dalis žvyrkelių.
V.Andrejevas paaiškino: nepanaudotos lėšos nesisumuoja
„Mes naudojame skirtingus duomenis“, – po susitikimo žurnalistams sakė Kelių direkcijos vadovas V.Andrejevas. Pasak jo, gruodžio pabaigoje bus galima pasakyti, kiek lėšų yra nepanaudota.
Šiais metais beveik 300 kilometrų žvyrkelių jau yra išasfaltuota. Kol kas yra išasfaltuota apie 60 proc. žvyrkelių, suplanuotų ketveriems metams.
Direkcijos vadovas tvirtino, kad pinigų trūksta, nes kitais metais valdantieji dalį lėšų „nuėmė“ nuo Kelių priežiūros finansavimo.
„Nepanaudotos lėšos nesisumuoja“, – sako V.Andrejevas, paklaustas, ką turi mintyse „valstiečiai“ dėl nepanaudotų 100 mln. eurų, skirtų kelių priežiūrai.
Taigi gali būti, kad „valstiečiai“ remiasi klaidingais duomenimis, sudėdamas kiekvienų metų nepanaudotas lėšas į vieną krepšelį, mat nepanaudoti pinigai paprastai perkeliami į kitus metus. Beje, apie tai feisbuke trečiadienį rašė ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
V.Andrejevas sako pats negirdėjęs klausimų dėl atsistatydinimo, todėl to nenori komentuoti.
R.Karbauskis: svarstysime dėl nepasitikėjimo
„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis sakė, kad skaičiai iš tiesų nesutampa, tačiau Seimo nariai naudojasi Finansų ministerijos pateiktais skaičiavimais.
Jis kaltino R.Masiulį, dėl kurio, pasak R.Karbauskio, pradėjo stoti konkursai, dalis žvyrkelių liko be asfalto. „Dabar padėtis pradėjo gerėti, padėtis kontroliuojama“, – tikino jis.
Frakcija artimiausiu metu svarstys „dėl nepasitikėjimo kai kuriais vadovais“. Kelių direkcijos vadovą skiria ir atleidžia susisiekimo ministras.
LVŽS skaičiai
Po susitikimo LVŽS frakcija Seime išplatino pranešimą, kuriame reiškia susirūpinimą dėl Kelių direkcijos darbo.
Pranešime rašoma, kad 2019 metų III ketvirčio patvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) asignavimų planas sudarė 385,355 mln. eurų, tačiau iš jų liko nepanaudota 133,76 mln. eurų. ES struktūrinės paramos lėšų 2019 metų III ketvirčio patvirtintas asignavimų planas sudarė 26,422 mln. eurų, iš jų nepanaudota 12,14 mln. eurų.
„Stebima grėsminga tendencija kasmet palikti nepanaudojus vis didesnę kelių priežiūrai ir plėtrai skirtą lėšų sumą. Toks elgesys yra nusikalstamas visuomenės atžvilgiu ir labai neatsakingas, nes būtent tokio elgesio pasėkoje regionų gyventojai yra pasmerkti naudotis neasfaltuotais bei blogai prižiūrimais keliais. Žmonės nuolat skundžiasi, o tuo tarpu kelių direkcija nepanaudoja jų gerovei pagerinti skirtų lėšų. Toks elgesys kelia ne tik susirūpinimą, bet ir nepasitikėjimą, juo labiau, kad aiškių atsakymų, kodėl taip vyksta ir kodėl metai iš metų nepanaudotų lėšų skaičius auga – taip ir neišgirdome“ – teigia LVŽS frakcijos seniūnas R.Karbauskis.
Pranešime teigiama, kad pastaruoju metu grėsmingai išaugusį KPPP lėšų nepanaudojimą iliustruoja ir tai, kad 2017 metams patvirtintas asignavimų planas buvo 499,491 mln. eurų, iš jų nepanaudota tik 28,772 mln. Eurų.
Iš ES struktūrinės paramos lėšų 2017 m. patvirtintas asignavimų planas buvo 91,000 mln. eurų, iš jų nepanaudota 63,725 mln. eurų.
2018 metams patvirtintas asignavimų planas buvo 492,610 mln. eurų, iš jų nepanaudota jau 85,274 mln. Eurų, o tuo tarpu 2019 m. III ketv. duomenimis liko nepanaudota net 133,76 mln. eurų.
Kelių direkcijos skaičiai
Lietuvos automobilių kelių direkcija po V.Andrejevo pirties Seime išplatino pranešimą, kuriame paskelbė, kad už valstybinės reikšmės kelių administravimą, tiesimą ir priežiūrą rangovams yra sumokėjusi 464 mln. eurų. Be to, dar 30 mln. eurų sąskaitų ir dokumentų yra pateikta Kelių direkcijai apmokėti. Mokėjimus vykdo Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.
Pasak Kelių direkcijos vadovo V.Andrejevo, rangovai dokumentus Kelių direkcijai dar vis teikia, tad iki šių metų pabaigos rangovams už valstybinės reikšmės kelių administravimą, tiesimą ir priežiūrą išmokėta suma turėtų dar padidėti.
Gruodžio 19 d. duomenimis, iš 2019 metams valstybinės reikšmės keliams skirtų 381,7 mln. eurų 31,7 mln. eurų aktavimų pagal pasirašytas sutartis gali persikelti į kitus metus.
Kelių direkcijos didžioji dalis vykdomų projektų yra tęstiniai ir iš vienų kalendorinių metų persikelia į kitus. Projektams skirtos lėšos numatytos pagal sudarytas sutartis ir niekur nedingsta. Jos yra panaudojamos numatytiems projektams. Dalis lėšų, kurios persikels į kitus metus, susidarė dėl nenumatytų aplinkybių, pvz., archeologinių radinių, dalis dėl rangovų vėlavimo atlikti darbus.
Šiais metais Kelių direkcija pirmą kartą per savo veiklos istoriją iki gruodžio 31 d. bus pasirašiusi sutarčių 100 procentų numatyto biudžeto ateinantiems metams 2020 metams. Dėl šios priežasties rangovai jau iš anksto, technologinės pertraukos metu, gali pradėti ruoštis kitų metų darbams.
Kelių direkcija 2019 metais vykdydama viešuosius pirkimus sutaupė apie 69 mln. eurų. Sutaupytoms lėšoms buvo paskelbti nauji viešieji pirkimai ir pasirašytos sutartys.
2019 metams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, Kelių direkcijai valstybinės reikšmės keliams skirta 381,7 mln. eurų, savivaldybėms 155 mln. eurų. Kelių direkcijos duomenimis, iš 155 mln. eurų savivaldybės ir kitos institucijos yra panaudojusios 144 mln. eurų.
