Seime vykstanti diskusija subūrė premjerą Saulių Skvernelį, finansų ministrą Vilių Šapoką, socialinės apsaugos ir darbo ministras Liną Kukuraitį, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Arnoldą Pranckevičių. Parlamentarai siūlė į diskusiją pakviesti ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, tačiau po balsavimo nuspręsta jo nekviesti.
Taip pat diskusijoje dalyvauja banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
15min jau rašė, kad netgi pateikti mokesčių reformą svarstyti Seime buvo sudėtinga – „už“ balsavusių parlamentarų skaičius tik nežymiai viršijo balsavusius prieš ar susilaikiusius, projektų daugiausia nepalaikė opozicijoje esančių partijų atstovai.
Dabar panašu, kad mokesčių reforma Seime gali pasikeisti ir neatpažįstamai.
Kol Vyriausybė siūlo mažinti dirbančiųjų apmokestinimą ir mainais jiems perkelti pensijų kaupimą, dalis parlamentarų teikia priešingas iniciatyvas – apmokestinimo nemažinti. Dėl to, atlyginimai „į rankas“ kitąmet netgi galėtų netgi mažėti.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo kitokių mokesčių siūlymų, nei pateikė Vyriausybė – didinti „Sodros“ tarifą, mažinti GPM, siaurinti NPD taikymą. Kiti Seimo nariai siūlo netaikyti „Sodros“ lubų, kritikuoja pensijų reformą, kad ją „ruošė verslininkai“.
Mykolas Majauskas paminėjo, kad ir NT mokestis greičiausiai bus atmestas.
„Dėl NT mokesčio – panašu, kad jis nebus priimtas, išvadų rengėjai vakar atmetė pasiūlymą, neabejoju, atmes ir komitetas“, – teigė Mykolas Majauskas, S.Skvernelio klausdamas, kaip kompensuos 11 mln. eurų netekimus. S.Skvernelis pažymėjo, kad teikiamas NT mokesčio siūlymas leistų mažinti spekuliacijas rinkoje.
Opozicija traukiasi iš diskusijų
Konservatorių ir liberalų lyderiai Seime teigė nematantys reikalo dalyvauti tokioje diskusijoje, kurioje nepakviečiamas dalyvauti vienos iš svarbiausių institucijų – Lietuvos banko – vadovas.
„Artėjam prie Rusijos Dūmos pavyzdžio, kur Borisas Gryzlovas sakė, kad Dūma – tai ne vieta diskusijoms“, – teigė A.Kubilius.
Jis tikino, kad Lietuvos banko vadovus buvo bandoma pakviesti ir į Biudžeto ir finansų komitetą, ir į Seimą – visais atvejais valstiečių iniciatyva tai buvo blokuojama.
„Mes nematome reikalo klausytis šitų amžinų pamokslų“, – A.Kubilius piktinosi, kad diskusijoje dalyvauja tie patys asmenys, kurie reformą ir pristatė.
Eugenijus Gentvilas frakcijos vardu kreipėsi į valdančiuosius, kad norima girdėti ir kitokią nuomonę – Seime apylygiai palaikytas siūlymas įtraukti į diskusiją ir V.Vasiliauską.
„Nematau reikalo čia dalyvauti, galime sėdėti savo kabinetuose. (…) jums vienodai, ką galvoja pusė Seimo, sutelkiama dauguma, banko vadovas nekviečiamas. Jums nesvarbu girdėti kitą nuomonę, ačiū, mes nedalyvaujame jau šiandien“, – rėžė E.Gentvilas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas bandė raminti, kad į Lietuvos banko kompetencijas neįeina mokesčių politika, anot jo, į banko nuomonę atsižvelgiama tiek, „kiek verta į ją atsižvelgti“.
Premjeras Saulius Skvernelis stebėjosi opozicijos išsišokimu.
„Turbūt labai simboliška po Lietuvos Respublikos prezidentės metinio pranešimo, kviečiančio susitelkti bendram darbui, turėti tokį vaizdą“, – teigė premjeras.
Jis pristatė esminius reformos pakeitimus, akcentavo, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje didesnis nei aplinkinėse valstybėse ar išsivysčiusiose šalyse,
„Vyriausybė pasiryžusi išgirsti, lanksčiai reaguoti ir teikti pataisas į siūlymus, jei tos pataisos tikrai argumentuotos, finansiškai atsakingos ir atliepiančios tuos tikslus kokius mes turime“, – teigė S.Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka pakvietė opoziciją bendradarbiauti.
K.Maniokas: visi sutaria dėl diagnozės, tik gydymas kelia ginčų
Seimo nariams kalbėdamas K.Maniokas vertino, ar siūloma reforma sprendžia, ar nesprendžia Lietuvos vystymosi apribojimus.
„Pirma esminė problema – gerų darbuotojų trūkumas, ir jei ši problema nebus sprendžiama, iš tikrųjų augimas stos. Antra rimta problema – inovatyvumas ir ekonomikos struktūra. Trečia, apie ką mažiau kalbama – menkas socialinis kapitalas, (…) ir ketvirta – pakankamai mažas viešasis sektorius, tiksliau pakankamai platus viešųjų paslaugų ratas, kurį finansuoja pakankamai ribotais finansiniais ištekliais“, – sako K.Maniokas.
Jis Lietuvą vadina seklia valstybe – įsipareigojimų daug, tačiau pinigų turi menkai, iš čia kyla įvairios problemos, tokios kaip atlyginimai ar pensijos.
„Dėl diagnozės daug kas sutaria, tačiau ką daryti ir kaip daryti. Pagrindinė dilema yra tarp to, ar mes iš tikrųjų turėtume mažinti darbo jėgos apmokestinimą, ar kaip tik – didinti mokesčius, didindami viešųjų paslaugų finansavimą ir taip skatindami augimą iš kitos pusės?“, – teigia K.Maniokas.
Ir jo nuomone, teisingas būtų pirmasis variantas – Lietuvai būdingas menkas pasitikėjimas valstybe ir menka mokesčių mokėtojų moralė.
„Nors daug kas norėtų, kad viešos paslaugos būtų geriau finansuojamos – tinkamas kelias būtų eiti šiek tiek mažinant mokesčius, mažinant šešėlį. Strategija – mažinti šešėlį per mažesnį apmokestinimą, ir šios reformos strategija teisingai remiasi šio regiono, Lietuvos specifika“, – reformą palaikė K.Maniokas.
Vertindamas pensijų reformą jis teigė, kad automatinis įtraukimas šiuo atveju daug svarbesnis, nei valstybės paskata mažinant socialinio draudimo įmokų tarifą, o to priežastis – elgesio ekonomika.
„Automatinis įsitraukimas dalyvavimą kaupime padidina nuo 46-49 proc.“, – sako K.Maniokas ir lygina, kad automatinis kaupimas kitose šalyse atsisakančiųjų skaičių sumažino beveik dvigubai.
Silpniausia reformos dalimi jis laiko jos finansavimą – abejonių kelia galimybės dengti reformos kaštus tik iš šešėlio ištraukiamų pajamų, pajamų šaltiniai nėra aiškūs.
„Mano vertinimu – pasirinktas būdas, mažinant apmokestinimą mažiausiai uždirbančioms grupėms ir taip skatinant išeiti iš šešėlio, turbūt Lietuvai tinkamesnis, nei didinti mokesčius taip didinant viešojo sektoriaus finansavimą. Bendras kelias yra teisingas“, – apibendrino K.Maniokas.
Anot jo, perdėlioti mokesčiai tolygiai padalintų kaštus visiems dalyviams.
Ž.Mauricas mokė kirpti avis
Ekonomistas Ž.Mauricas Seime lygino mokesčių sistemą su avių auginimu.
„Mokesčių sistema – menas nukirpti avį taip, kad būtų kuo daugiau vilnos ir kad avis būtų laiminga. Jei avis nelaiminga, ji gali ne tiek daug vilnos kitą kartą duoti. Avys tampa vis mobilesnės – gali pabėgti pas kitus šeimininkus, kurie ne taip smarkiai tas vilnas kerpa. Mokesčių sistemos tikslas – padaryti tą avį laiminga, ir šalys dėl to konkuruoja, nereikia to pamiršti“, – sakė Ž.Mauricas.
Jis paminėjo esamas mokesčių sistemos ydas – tarifai yra vieni aukščiausių, net ir turėdami vienodus tarifus turtingieji sumoka mažiau mokesčių, sudėtingas administravimas.
„Vykdydamas individualią veiklą, mokėdamas valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokas turi daryti du pavedimus, nors tikriausiai jie po to sujungiami. Mokesčių sudėtingumas, įvairių tarifų pridėliojimas – jis nepadeda ir kainuoja: tiek mokesčių mokėtojų laiką, tiek ir institucijų“, – sakė Ž.Mauricas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvoje avis įprasta nuskusti kuo labiau, o vėliau jas aprengti numegztais megztiniais – „va kaip gerai mes avimi pasirūpinome“.
„Lietuva yra viena iš šalių, kuri bene labiausiai apmokestina dirbančius asmenis, labiausiai apmokestina šeimas, auginančias vaikus – tie asmenys žymiai daugiau sumoka mokesčių nei gauna iš valstybės, tad tas rūpinimasis yra gana apsimestinis“, – teigė Ž.Mauricas.
Jis vertino, kad siūloma reforma yra „vidutinio dydžio žingsnis link mokesčių sistemos efektyvumo“.
R.Lazutka: naudą gaus tik verslas
R.Lazutka prieštaravo kitiems diskusijos dalyviams – esą mokesčių reforma tik sumažintų biudžeto lėšas, dėl to žmonių gerovė nepagerės, problemos nebus sprendžiamos, o verslininkams ji bus naudinga – darbo jėga atpigs. Jis neįžvelgė, kaip tokia reforma galėtų padėti spręsti nelygybės problemą.
„Pateikta reforma yra priešinga savo esmine kryptimi. Reikia rinkti ne mažiau mokesčių, atsisakant dalies gyventojų pajamų mokesčio plečiant neapmokestinamųjų pajamų dydį ir mažinant „Sodros“ įmokas, bet kaip tik reikia rinkti daugiau ir rinkti iš pajėgiančių juos mokėti“, – BNS cituoja R.Lazutką.
„Pensijų reforma, sakyčiau antivalstybinė, ir antisociali“, – rėžė R.Lazutka ir privačias pensijas vadino iliuzija.
L.Kukuraitis: bus trys pensijos
L.Kukuraitis pažymėjo, kad demografiniai iššūkiai ir prognozės dėl dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo kelia riziką dėl pensijų mažėjimo – vertinant santykį su darbo užmokesčiu.
„Būtų neteisinga imti vieną ar kitą konkrečią detalę, ją kritikuoti nematant viso paveikslo. Šiuo atveju neretai girdint kritikus girdisi vienos ar kitos detalės kritika, tuo tarpu apie visą sisteminį siūlymą kalbama labai mažai“, – sakė L.Kukuraitis.
Anot jo, pensijų rizika reformos metu būtų išskaidyta ir pensija susidėtų iš trijų dalių: individuali „Sodros“ pensija, kuri būtų susijusi su darbo užmokesčio fondu, bazinė pensija, susijusi su biudžeto pajamomis, ir taip pat privati pensija, kuri būtų sukaupta fonduose.
„Jei galvojame apie kaupimą kaip apie trečią sisteminę dalį, mes turime kiek įmanoma daugiau žmonių įtraukti, – sakė L.Kukuraitis. – Mūsų vertinimu, mūsų visuomenė jau turi pakankamai lėšų, kad atsidėtų ateičiai, ir tai būtų tas šaltinis, iš kurio būtų primokama privati asmeninė pensija.“
EK atstovas priminė, „kur skauda“
A.Pranckevičius Seimo narius pakvietė imtis sunkiausių struktūrinių reformų, kadangi dabar tam yra itin palankios sąlygos. Jis nesiėmė vertinti siūlomų reformų, mat jos vis dar „diskusijų fazėje“. Tačiau priminė EK rekomendacijas Lietuvai.
„Dėl mokesčių – matome, kad pajamos iš aplinkosaugos ir periodinių NT mokesčių išlieka mažesnės nei ES vidurkis“, – teigė A.Pranckevičius.
Anot jo, Lietuvoje dar būtų galima plėsti mokesčių bazę pereinant prie mokesčių, kurie nemažintų ekonominio augimo. Taip pat jis siūlė gerinti mokesčių surinkimą, kadangi PVM nepriemoka vis dar išlieka viena didžiausių visoje ES.
„Dar labiau pagerinus mokestinių prievolių vykdymą padidėtų biudžeto pajamos ir socialinis teisingumas“, – sakė A.Pranckevičius.
Jis patikino, kad didelė pajamų nelygybė išlieka svarbus Lietuvos iššūkis. O išmokų sistema prie to prisideda itin nežymiai.
„Šaliai dar reiki daug nuveikti, kad būtų priartėta prie ES skurdo ir pajamų nelygybės vidurkių“, – pastebėjo A.Pranckevičius.
EK Lietuvai yra pateikusi tris rekomendacijas: gerinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę, užtikrinti ilgalaikės pensijų sistemos tvarumą, kartu sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą, antra, gerinti švietimo ir mokymosi sistemos, sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, o trečia, didinti viešųjų investicijų efektyvumą, užtikrinti našumo augimą, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
Jis priminė, kad Lietuvos ekonomika sparčiai auga: pernai – 3,8 proc., o šiemet prognozuojamas 3,1 proc. prieaugis.
Reforma palengvintų dirbančiųjų naštą, bet priešinasi ne tik opozicija
Vyriausybės pasiūlytos reformos metu būtų sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, atlyginimas „ant popieriaus“ dėl to išaugtų 28,9 proc. Neapmokestinamąjį pajamų dydį siūloma didinti trejus metus, „Sodros“ įmokas siūloma sumažinti 2 procentiniais punktais, įvesti įmokų lubas.
Būsimas GPM tarifas, jei reformą palaikys Seimas, siektų 21 proc., arba 25 proc. virš „Sodros“ įmokų lubų, jis didėtų dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai, socialinio draudimo įmokų tarifas siektų 18,5 proc., jis apimtų ir sveikatos draudimą.
Pensijų reforma iš esmės keistų pensijų kaupimo sistemą – „Sodra“ į pensijų fondus lėšų nebepervestų, dėl to nebemažėtų dalyvių valstybinės pensijos. Įmokas mokėtų patys darbuotojai, įmokų dydis siektų 3 proc. nuo būsimo atlyginimo, valstybė prisidėtų papildoma paskata, siekiančia 1,5 proc. nuo prieš dvejus metus buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Dalyviai į sistemą būtų tris kartus įtraukiami automatiškai, sudarant galimybę dalyvavimo atsisakyti.
Vienintelis pensijų anuitetų tiekėjas būtų valstybinis socialinio draudimo fondas – „Sodra“. Aiškinama, kad taip būtų eliminuota bankroto rizika, be to, anuitetų išmokos būtų mokamos nesiekiant pelno.
Seime daugiausiai abejonių sukėlė siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą.
Registruotas pasiūlymas ir atsisakyti „Sodros“ įmokų lubų, šios idėjos autoriai – valstiečiai Stasys Jakeliūnas ir Valius Ąžuolas bei socdarbiečiai Andrius Palionis ir Gediminas Kirkilas.
O R.Karbauskis registravo siūlymą vietoje 18,5 proc. socialinio draudimo tarifo nustatyti didesnį 19,5 proc. tarifą, atitinkamai mažinant GPM tarifą nuo 21 iki 20 proc., o taip pat nežymiai padidinti NPD, tačiau susiaurinti jo taikymo apimti iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (Vyriausybė siūlė taikymą iki 2,5 VDU). Jis argumentuoja, kad tai sudarytų galimybę kaupti „Sodros“ rezervą.
15min pateikia atlyginimų skaičiuoklę, kaip keistųsi uždarbis į rankas, jei būtų priimta Vyriausybės pasiūlyta reforma. Tačiau, jei būtų priimti parlamentarų pasiūlymai, atlyginimų didėjimo gali ir nebūti – dažnesniu atveju jie netgi galėtų mažėti.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas iki šiol nekaupė pensijų fonde, o po reformos jis būtų įtrauktas automatiškai, nemažėjant mokesčiams jo uždarbis į rankas galėtų būti mažesnis.
