Savivaldybes norima įpareigoti pačias spręsti dėl leidimų lošimų vietoms.
Dviejų – Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų, kurios registruotos Seime, iniciatorius Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nauja tvarka, kurią jis parengė su Lošimų priežiūros tarnyba, bus galima didinti rinkos skaidrumą.
„Nauja tvarka skaldytų monopolį ir didintų lošimų sektoriuje konkurenciją bei leistų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą“, – BNS antradienį teigė jis.
Norintiems organizuoti nuotolinius lošimus, licencija kainuotų 0,5 mln. eurų, atidaryti kazino, teikti lošimų A ir B kategorijos automatais paslaugas – po 0,3 mln. eurų, bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų.
Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų į biudžetą sumokėti 1 mln. eurų.
Bendrovių, organizuosiančių nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, įstatinis kapitalas turės pasiekti 1,158 mln. eurų, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo lošimą – 289 tūkst. eurų, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144 tūkst. eurų.
Dabar bendrovėms, norinčioms organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, keliamas reikalavimas turėti įstatinis kapitalą ne mažesnis negu 1,158 mln. eurų.
Licencijos, jeigu Seimas pataisoms pritartų, įsigaliotų nuo 2022 metų sausio.
Tokia tvarka galiotų naujoms įmonėms, o visos jau veikiančios rinkoje per kelerius metus turės persitvarkyti – irgi gauti licencijas ir susimokėti.
Leidimai organizuoti lošimus, išduoti iki šių metų pabaigos, galiotų iki 2027 metų.
Taip pat siūloma savivaldai pačiai išduoti leidimus atidaryti lošimo įstaigas.
„Taip kaip ji išduoda leidimus prekiauti alkoholiu, taip išduotų licencijas azartinių lošimų namams: automatų, kazino, bingo salonams“, – sakė M.Majauskas.
Dabar leidimas atidaryti lošimo įstaigą neterminuotas, o ateityje būtų nustatytas terminas – ne trumpiau kaip penkeri metai.
Dabartinė tvarka numato, kad nuotolinius lošimus gali Lietuvoje organizuoti tik tos įmonės, kurios turi tam tikro dydžio antžeminį tinklą, pavyzdžiui, įsteigti ne mažiau kaip vienus lošimo namus arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų.
M.Majausko duomenimis, iš aštuonių įmonių, galinčių rengti nuotolinius lošimus, dvi turi minimalų lažybų punktų skaičių – 20, o viena minimalų totalizatorių punktų kiekį – 5.
Pasak jo, šie duomenys rodo, kad šios bendrovės specializuojasi nuotolinių lošimų srityje, o antžeminės lošimų vietos joms būtinos tik siekiant išsaugoti teisę organizuoti nuotolinius lošimus.
M.Majauskas sako, kad tokia situacija iškraipo konkurencines sąlygas ir sukūrė monopoliją.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, iš šiuo metu veikiančių aštuonių bendrovių, rengiančių nuotolinius lošimus, trys bendrovės valdo 86 proc. rinkos.
Dabar Lietuvoje veikia 201 automatų salonas, 133 lažybų punktai, penki totalizatoriaus punktai, ir 16 lošimo namų (kazino).
Lietuvos nuotolinių lošimų sektoriuje veikia trys didžiausios įmonės: „Top sport“, „Lošimų strateginė grupė“, „Olympic Casino Group Baltija“ ir penkios mažos.
