Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, 2022 metų biudžeto pakeitimas šiemet leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Šias lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį.
Seime svarstoma pataisa būtų keičiamas straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Kaip ir tvirtinant metinį biudžetą, Seime rengiami du biudžeto pataisų svarstymai, tačiau nebūtina laikytis Seimo statute numatytų biudžeto priėmimo procedūros terminų.
Vyriausybės prašymu biudžeto pataisa dėl didesnio gynybos finansavimo svarstoma skubos tvarka, po pateikimo praėjusią savaitę jai parlamentarai pritarė bendru sutarimu.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM teigimu, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. – įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
