Ketvirtadienį posėdžio metu pakviestas įvertinti biudžeto projektą, naujasis Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tikino, kad pagrindinis siūlymas yra atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas.
„Siūlome naujai patvirtintai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti ir įvertinti Seimo komiteto ir narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimų, kuriems komitetas nepritarė. Dalis siūlomų finansavimo šaltinių, tokių, kaip numatomos papildomai gauti pajamos, skolintos lėšos ar pan., nesiūlant sumažinti konkrečių išlaidų, yra netinkami ir ženkliai blogintų valdžios sektoriaus balanso rodiklį“, – sakė A.Sysas.
Valdančiųjų demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius piktinosi, kad darbą baigianti Vyriausybė, rengusi biudžeto projektą, nesuprato, kas yra racionalus valstybės išlaidų planavimas, fiskalinės drausmės laikymasis.
Pasak jo, projektas parengtas vadovaujantis taisykle „kuo daugiau duosiu, tuo geriau gyvensiu trumpuoju laikotarpiu“.
A. Butkevičiaus teigimu, projekte numatytas 3 proc. BVP fiskalinis deficitas realiai yra didesnis: „Atsidūrėme stiprioje aklavietėje.“
Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas valdantiesiems siūlė sudaryti verslui sąlygas dirbti, užsidirbti, investuoti ir mokėti mokesčius, panaudoti visas RRF lėšas, nedidinti mokesčių.
„Geriau pasiskolinti, bet nedidinti“. – teigė V. Ąžuolas.
Anot jo, kai kurioms valstybės institucijoms lėšų darbo užmokesčiui numatyta tik devyniems mėnesiams.
„Blogiausia, jeigu projektas būtų tikslinamas tik simboliškai. Tikėkimės, kad to neatsitiks, korekcijos bus didesnės“, – apibendrino V. Ąžuolas.
Pasiūlymų turėjo ir komitetai
Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, pristatydamas komiteto išvadas, teigė, kad komitetas siūlo didinti asignavimus Valstybės kontrolei.
„Poreikis yra 1 mln. 200 tūkst. eurų didesnis, nei suplanuota“, – nurodė jis.
Ekonomikos komiteto atstovas Saulius Bucevičius kalbėjo apie pasiūlymus dėl papildomo finansavimo turizmo sektoriui vystyti, papildomą finansavimą kelių priežiūrios ir plėtros programai įgyvendinti.
Tuo tarpu Europos reikalų komitetui atstovaujanti Rasa Budbergytė pažymėjo, kad vidutiniu laikotarpiu svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą, apdairiai valdyti biudžetą, mažinti valdžios sektoriaus deficitą.
Pasiūlymų turėjo ir Kultūros komitetui atstovaujantis Vytautas Juozapaitis, įgarsinęs, kad papildomų lėšų prašoma ir Dailės muziejui, ir Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, ir Gedimino kalno rekonstrukcijos darbams: 2025 m. – virš 700 tūkst. eurų, 2026 m. – netoli 4 mln. eurų, 2027 m. – 4,2 mln.
Kaimo reikalų komiteto išvadas pristatęs Kęstutis Mažeika teigė, kad komitetas siūlo papildomai skirti 2025 m. 2 mln. eurų valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms vykdyti, 5,3 mln. eurų – pieninių bulių, veršelių subsidijavimui, 12 mln. eurų – kompensacijoms privačių miškų ar žemės savininkams kompensacijoms už draudimus ūkinei veiklai.
Socialinių reikalų ir darbo reikalų komiteto išvadas pristatė Linas Kukuraitis, įvardijęs papildomų lėšų poreikį Policijos departamentui, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Valstybės viešojo saugumo tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui ir pavaldžioms įstaigoms, ir Migracijos departamentui.
„Taip pat sudaryti darbo grupę statutinių pareigūnų apmokėjimo už darbą peržiūrai“, – teigė L.Kukuraitis.
Švietimo ir mokslo komiteto išvadas pristatė Vaida Aleknavičienė. Jos teigimu, siūloma neformaliojo švietimo programoms skirti papildomus 3 mln. eurų, 2025 m. STEAM centrų laborantams skirti 1522 tūkst. eurų, 2026-2027 m. numatyti šių centrų veiklai 4566 tūkst. eurų. Papildomai skirti 2,1 mln. Eurų mokyklinių autobusų įsigijimui.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas pristatęs Julius Sabatauskas sakė, kad komitetas siūlo, pavyzdžiui, svarstyti dėl papildomo asignavimo Generalinei prokuratūrai, teismams.
Emanuelis Zingeris teigė, kad Užsienio reikalų komitetas siūlo įsteigti Lietuvos Seimo atstovo pareigybę Ukrainoje ir Vokietijoje. „Tai yra 260 tūkst. eurų“, – nurodė jis. Pasak jo, Migracijos departamentui, taip pat Užsienio reikalų ministerijai siūloma skirti papildomai lėšų, kad atremtų kylančius iššūkius.
Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto atstovas Ričardas Juška sakė, kad siūloma skirti daugiau pinigų Policijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kelių priežiūrai, savivaldybės vykdomoms ir valstybės dotuojamoms funkcijoms – sveikatos priežiūros ir žemės ūkio.
„Siūloma skirti didesnį finansavimą VTEK, VRK ir Seimo kanceliarijai“, – nurodė jis.
Žmogaus teisių komitetui atstovavęs Laurynas Šedvytis teigė, kad komiteto siūlymai yra tai, kad būtų skirta papildomų lėšų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Pildoma.
Vyriausybei kitų metų biudžete numačius mažiau pinigų keliams nei šiemet, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą.
Kitų metų valstybės biudžete numatytas apie 2,5 mlrd. eurų, arba 3,03 proc. BVP krašto apsaugos finansavimas. Kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas šią savaitę sakė, kad biudžetas bus peržiūrėtas siekiant gynybai skirti 3,5 proc. BVP.
Paprastai per pirmą biudžeto svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas vyksta po kelių savaičių, o tuomet vyksta galutinis balsavimas, kuris kol kas numatytas gruodžio 15-ąją.
Pagal dabartinį projektą, kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc.
2025 metų valstybės biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc. bei atitiks ES nustatytų vadinamųjų fiskalinės drausmės Mastrichto kriterijų ribą. Valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. BVP.
