Opoziciniai socialdemokratai pasiūlė, kad žmonės turėtų galimybę bet kada atsisakyti dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime. Tokiu atveju žmogui būtų sugrąžintos sumokėtos pensijų įmokos kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža.
Prašymą atsisakyti kaupimo reikėtų pateikti „Sodrai“, pinigai būtų grąžinami per 30 dienų.
„Šiandien reguliavimas yra ganėtinai kietas ir tokios valios anksčiau neišreiškę asmenys dabar privaloma tvarka yra ne tik įtraukiami, bet ir pasitraukti iš pensijų kaupimo negali“, – sakė įstatymo projektą Seime pristatęs socdemas Gintautas Paluckas.
Pasak jo, pensijų kaupimas fonduose iš esmės yra privatus taupymas, negarantuojantis grąžos, todėl žmonės turi turėti teisę pasirinkti būdus rinkti pinigus senatvei.
„Dėl šios priežasties privalomą be galimybės pasitraukti kaupimą galima būtų vertinti kaip perteklinį suvaržymą“, – tvirtino parlamentaras.
Jis ragino atkreipti dėmesį į Estiją, neseniai sudariusią galimybes žmonėms pasitraukti iš pensijų fondo ir alternatyviai investuoti sukauptus pinigus. Anot politiko, tokia galimybe pasinaudojo beveik 129 tūkst. žmonių.
Nors svarstant šią iniciatyvą Seime daugiausiai kalbėjo sveikinantys siūlymą opozicijos atstovai, projektas nepraėjo pateikimo stadijos ir buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Iš tiesų, tai geras ir reikalingas pasiūlymas“, – tvirtino „darbietis“ Andrius Mazuronis.
„Geras ir savalaikis sprendimas“, – pritarė „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Projektui prieštaravęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad žaidimo taisyklių kaitaliojimas reformos metu sėja nerimą ir neužtikrintumą.
„Taisyklių kaitaliojimas mažina apskritai bet kokios sistemos stabilumą ir patikimumą“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis taip pat teigė, kad Estijoje sudarius galimybę žmonėms atsisakyti kaupimo, daugelis tuo pasinaudojusių žmonių susigrąžintus pinigus išleido per trumpą laiką vartojimo prekėms.
„Šis sprendimas man labiau primena greitąjį kreditą“, – sakė politikas.
Už Pensijų kaupimo įstatymo projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš irgi buvo 43, o susilaikė 30 parlamentarų.
Didesnės kompensacijos už šildymą
„Valstiečiai“ siūlo didinti valstybės remiamų pajamų koeficientą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Šis siūlymas įveikė pateikimo stadiją.
Didinti koeficientą siūloma iki 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio, arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Valstybės remiamos pajamos šiuo metu siekia 128 eurus.
Projektą pateikęs parlamentaras Linas Kukuraitis sakė, kad šiuo metu net ketvirtadaliui šalies gyventojų kyla sunkumų susimokėti šildymo sąskaitas.
Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė suabejojo, ar didinama socialinė parama neprisidės prie žmonių nenoro pradėti dirbti, nes taip jiems grėstų prarasti pašalpas.
L.Kukuraitis tvirtino, kad didesnė pajamų riba, nuo kurios priklauso kompensacija šildymui, kaip tik skatintų mažas pajamas gaunančius žmones ieškotis darbo.
Įstatymo projektą parėmęs socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad jis labai konkrečiai padeda vargingiau gyvenančioms šeimoms.
„Aš norėčiau, kad prisimintumėte, kad yra toks priimtas Šeimos rėmimo įstatymas. Tai ten yra beletristika, o čia yra konkretika“, – iniciatyvą gyrė parlamentaras.
„Todėl kviečiu balsuoti (už – 15min), o ne ieškoti priekabių“, – pridūrė jis.
Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką viename būste gyvenančioms kelioms šeimų grupėms, kurios už komunalines paslaugas atsiskaito per vieną knygelę.
Dviem ar daugiau viename būste bendrai gyvenančių asmenų grupių, tarp kurių gali būti ir vieni gyvenantys asmenys, būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip ir vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.
Pasak L.Kukuraičio, tokiu siūlymu sprendžiama įstatymuose užprogramuota socialinė nelygybė.
„Šiandien šeima, kuri gyvena su vaikais ir juos išlaiko, gauna nuo 15 iki 30 proc. mažesnes kompensacijas šildymui, nei šeima, kurios vaikai užaugo ir jie gyvena tame būste“, – kalbėjo politikas.
„Tai nėra nei logiška, nei socialiai teisinga“, – pridūrė jis.
Už įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 35 parlamentarai. Dabar jį svarstys Seimo komitetai ir Vyriausybė, o vėliau iniciatyva grįš į plenarinių posėdžių salę.
Paveldimo turto mokesčiai
Parlamentarams ketvirtadienį socdemai taip pat pateikė siūlymą keisti paveldimo turto mokesčius, kad paveldintieji didesnės vertės turtą į savivaldybių biudžetus mokėtų daugiau, o gaunantieji mažesnės vertės turtą – mažiau. Pasiūlymas palaikymo nesulaukė.
Pataisos numato, kad 5 proc. mokesčio nuo turto vertės tarifas būtų taikomas, jeigu paveldimo turto vertė siekia iki 300 tūkst. eurų. Dabar toks tarifas mokamas paveldint iki 150 tūkst. eurų turtą.
Jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė negu 300 tūkst. eurų, paveldėtojams būtų taikomas 20 proc. tarifas.
Jokios mokesčio lengvatos nebūtų taikomos paveldimam turtui, kurio vertė viršija 1 mln. eurų, nebent jį paveldi sutuoktinis.
„Šį įstatymą dar būtų galima pavadinti milijonierių mokesčio įstatymu“, – sakė iniciatyvą pateikęs G.Paluckas.
„Toks mokestis nekenkia ekonomikai, tai yra vienas iš turto ir kapitalo mokesčių, kuriuos keisti ir įvesti mus skatina tarptautinės institucijos“, – pridūrė jis.
Daugelis šiuo klausimu kalbėjusių parlamentarų abejojo, ar didesnis mokesčio tarifas didesnio turto paveldėtojams išties yra socialiai teisingas.
„Kiek yra žmonių, kurie sovietmečiu gavo butus tose miesto vietose, kur dabar nekilnojamojo turto kainos yra labai didelės? tie žmonės dažnai būdami inteligentai gyvena iš mažučių pensijų, vos suduria galą su galu. Jeigu jų neturtingas vaikas paveldės tą butą, iš kur jis mokės tą mokestį?“, – tvirtino konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Aš dabar suprantu, kodėl, atleiskite, gerbiamas Gintautai, ne jūs būsite socialdemokratų pirmininkas“, – pridūrė ji.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas sakė, kad tokios iniciatyvos nesulaukia daug palaikymo valstybėje, kur „labai daug nelygybės ir labai daug socialinio neteisingumo“.
„Tas gerovės valstybės projektas kažkaip vis labiau atidedamas“, – teigė Seimo narys.
„Gerovės valstybė visų pirma yra socialinio teisingumo valstybė, kur mokestinė sistema yra maksimaliai progresyvi ir įgalinanti mažesnių pajamų žmones dirbti ir užsidirbti, o didesnių pajamų žmones solidariai prisidėti prie viešųjų paslaugų įgyvendinimo ir tvaraus finansavimo“, – sakė politikas.
Už įstatymo pataisas balsavo 28 parlamentarai, prieš buvo 16, susilaikė 40 Seimo narių, tad jos atmestos. Kitu balsavimu pataisas nuspręsta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
