Balsavusiųjų prieš Gyventojų pajamų, Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimus nebuvo. Trys Seimo nariai balsavo prieš Akcizo mokesčio įstatymo projektų pakeitimus.
Konservatoriai palaikė
„Gaunantiems minimalų atlyginimą – tūkstantį litų – neapmokestinamas pajamų dydis padidėtų 140 litų. Tai reikštų 21 litą papildomų pajamų" – kalbėjo R.Šadžius.
Neapmokestinamą pajamų dydį pritarta didinti nuo 470 iki 570 litų.
„Gaunantiems minimalų atlyginimą – tūkstantį litų – neapmokestinamas pajamų dydis padidėtų 140 litų. Tai reikštų 21 litą papildomų pajamų“, – pristatydamas Gyventojų pajamų įstatymo projekto pakeitimus kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasisakė už tai, kad šiuo metu neapmokestinamas pajamų dydis galėtų būti padidintas žymiai daugiau – iki minimalaus darbo užmokesčio, „jei tik jis būtų proto ribose“. Esą biudžeto pajamų praradimą patirtą dėl NPD padidinimo iki minimalaus darbo užmokesčio galima būtų kompensuoti praplečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę.
Konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Dainius Kreivys kritikavo socialdemokratus už tai, kad nėra jokių progresinių mokesčių, kaip jau ilgai žadėta jų programoje, o esą NPD didinimas – konservatorių idėja. Todėl konservatorių frakcija palaikė sprendimą didinti NPD. Ji palaikė ir kitus mokesčių pakeitimus.
Pritarta ir GPM pataisoms, pagal kurias pritarta sulyginti neapmokestinamas pajamas šeimoms, turinčioms vaikų. Dabar šeima, auginanti vieną vaiką turi 100 litų NPD, o auginančios daugiau vaikų – po 200 litų už kiekvieną. Dabar už kiekvieną vaiką šeimoje bus taikomas 200 litų NPD.
Skaičiuojama, kad dėl NPD padidinimo iki 570 litų valstybės biudžetas netektų apie 150 mln. litų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio kasmet. Dėl PNPD, taikomo už pirmą vaiką, padidinimo iki 200 litų valstybės biudžetas netektų apie 20 mln. litų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio kasmet. Nuostolius ketinama iš dalies kompensuoti pajamomis, GPM lengvatų panaikinimo.
Apmokestins palūkanas
Pritarta ir siūlymui apmokestinti visas kitas palūkanas iš indėlių ir skolos vertybinių popierių, nustatant tokioms pajamoms minimalų 10 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį neapmokestinamųjų pajamų dydį.
Konservatoriai šį siūlymą kritikavo dėl neatsakytų klausimų, kokia suma pavyktų papildyti valstybės biudžetą.
„Kiek žmonių gauna tokias palūkanas ir kodėl jūs nemanote, kad galima būtų apmokestinti 5 tūkst. litų?“ – klausė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
„Dėl neapmokestinamos sumos galime ginčytis, bet, kita vertus, pasakysiu, yra netiksli informacija, kiek žmonės turi vertybinių popierių. Yra vertybiniai popieriai, įsigyti įvairiose pasaulio valstybėse ir gautų palūkanų iki šiol nebuvo privaloma deklaruoti. Pernai žmonės deklaravę arti 2 mlrd. litų“, – kalbėjo R. Šadžius.
Pasak R. Šadžiaus, iš pradžių manyta, kad šiuo mokesčiu į valstybės biudžetą pavyktų surinkti apie 50 mln. litų, tačiau esą mokesčio bazė galėtų būti ir gerokai didesnė.
Brangs alkoholis ir cigaretės
Seimas pritarė Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektams didinti akcizo mokestį alkoholiui ir cigaretėms.
Akcizų įstatymo projekto aiškinamajame rašte skaičiuojama, kad padidinus akcizą alaus kaina galėtų padidėti apie 0,03 lito; vyno ir kitų fermentuotų gėrimų – apie 0,16 lito, gėrimų, kurių alkoholio koncentracija ne didesnė nei 15 procentų – 0,39 cento. Labiausiai – 0,58 lito už litrą – akcizas padidės alkoholiniams gėrimams, kurių alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.
Taip pat brangs akcizas cigaretėms. Minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis nei 256 litai. Padidinus akcizų tarifą cigaretėms jų pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,30 lito.
Įstatymas turi įsigalioti nuo kitų metų kovo mėnesio. Cigarečių kaina didinama kasmet dėl ES reikalavimų.
Seime pritarta siūlymams pratęsti ir PVM lengvatas vaistams ir šildymui.
