Patikslintame biudžeto projekte numatyta, kad pajamos šiemet augs 734 mln. eurų ir sieks 11,846 mlrd. eurų, išlaidos – 863,9 mln. eurų ir sudarys 14,166 mlrd. eurų. Su Europos Sąjungos lėšomis pajamos sieks 15,114 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,492 mlrd. eurų.
Šiemet numatomas ir ženklus deficitas – jis turėtų siekti 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kai pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta, kad jis sieks 3,3 proc.
Seimo nariams pristatydama patikslintą biudžeto projektą, finansų ministrė Gintarė Skaistė priminė, kad pakeitimai daromi atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, pirmiausia – dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Tai iš esmės pakeitė tiek visos ES, tiek mūsų valstybės ekonomines prognozes, energijos kainų ir būsimos infliacijos projekcijas“, – sakė G.Skaistė.
Pirmas biudžeto svarstymas Seime numatytas balandžio 28 dieną, antrasis – gegužės 10 dieną, o priėmimas – gegužės 17 dieną.
A.Butkevičius: sprendimai šiek tiek pavėluoti
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis klausė G.Skaistės, ar bus įvesti saugikliai, kad nepriklausomi elektros tiekėjai dirbtinai nekeltų elektros kainų.
Į tai finansų ministrė atsakė, jog esant konkurencinei rinkai žmonės turi galimybę pasirinkti tą tiekėją, kuris siūlys palankesnę kainą.
„Subsidijos dydis yra visiems vienodas, bet bus nustatomos grindys, kad mažesnių kainų nei nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba negali būti. Saugikliai bus sudėti“, – tikino G.Skaistė.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, jog įstatymo projektas yra pateiktas „kiek pavėluotai.“
„Kai kurie mūsų frakcijos nariai siūlė rudenį kai kuriuos dalykus dėl dujų ir elektros kainų kompensavimo, taip pat NPD. Bet tikrai geriau vėliau nei niekada. Tačiau mane neramina situacija dėl struktūrinio fiskalinio deficito. Kaip tai suvaldysite?“ – klausė A.Butkevičius.
G.Skaistė atsakydama tvirtino, kad neapibrėžtumas yra didelis, todėl diskusijos dėl mokestinių pakeitimų turėtų šiek tiek palaukti.
„Reikėtų šiek tiek palaukti, kol ekonominis peizažas bus ramesnis, kol bus galima prognozuoti, kaip atrodo augimas ateinančiam laikotarpiui. Nesakau, kad sprendimų nereikia, bet jie turi įvykti laiku“, – sakė ji.
G.Skaistė nesutiko, kad sprendimai yra vėluojantys, nes priimant šių metų biudžetą buvo numatyti tokie sprendimai, kokių reikėjo tuo metu.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė kaltino ministrę manipuliavimu.
„Skleidžiate miglą, manipuliuodama skaičiais. Noriu pastebėti, kad priemonėms energetinių išlaidų ir kitų prekių kainų kilimui švelninti numatoma 640 mln. eurų, iš jų 155 mln. eurų – pažeidžiamiausiems sluoksniams. Jūs sakote, kad jų perkamoji galia nekis. Kaip bus su perkamąja galia kitų žmonių? Ar jie įstengs maisto nusipirkti?“ – klausė R.Budbergytė.
G.Skaistė atsakė, kad prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimas yra 9 proc., o metinė infliacija – 9,8 proc.
„Šie dydžiai beveik vienodi. Metinė infliacija lenkia VDU augimą, todėl sprendimai buvo pasiūlyti tiems žmonėms, kurie gauna mažesnį darbo užmokestį. Vadinasi, NPD didinamas visiems, kurie gauna iki 1 VDU”, – aiškino ji.
Trys esminės kryptys
G.Skaistė nurodė, kad esminės patikslinto biudžeto projekto kryptys yra trys: infliacijos pasekmių švelninimas ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas, pagalba karo pabėgėliams, saugumas bei kritinės infrastruktūros palaikymas.
„Dujų kainos tarptautinėse rinkose nusistovėjo itin aukštame lygyje ir yra keletą kartų didesnės nei buvo praėjusių metų pradžioje, o tokios tendencijos, sprendžiant iš ateities sandorių, dar išsilaikys bent metus ar pusantrų. Jei nustatinėtume kainas pagal galiojančią metodiką, tokiu atveju žmonėms, kurie šildosi būstus, dujų kainos augtų nuo 0,55 iki 1,34 euro“, – kalbėjo finansų ministrė.
Pirmojoje antiinfliacijos paketo dalyje dujų ir elektros kainų šoko amortizavimui iš viso numatyta 835 mln. eurų: 570 mln. eurų bus skirta dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams, likusi dalis – verslui.
Augs NPD, pensijos, įvairios išmokos
Antrąją paketo dalį sudaro žmonių pajamų didinimas, kuriam skiriama 315 mln. eurų: didės NPD, pensijos, išmokos ir šildymo kompensacijos, šalpos ir valstybinės pensijos, vaiko pinigai.
Senatvės pensijos augs 5 proc., NPD augs nuo 460 iki 540 eurų, didės išmokos ir šildymo kompensacijos (tam numatyta 30,3 mln. eurų). Šalpos, valstybinių pensijų padidinimui numatyta 75,72 mln. eurų.
Tuo metu pagalbai Ukrainos karo pabėgėliams ketinama skirti 369,6 mln. eurų. Ministrė atkreipė dėmesį, kad kai kurie žmonės viešojoje erdvėje ėmė lyginti Lietuvos gyventojams skirtas papildomas priemones su papildomomis išlaidomis karo pabėgėliams.
„Šios lėšos – 370 mln. eurų – atsiranda ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad tie žmonės bėga nuo karo, dažnai neturėdami nei namų, nei daiktų, nei kitų dalykų, todėl jiems reikalinga mūsų parama ir solidarumas“, – ragino G.Skaistė.
Dalis karo pabėgėliams skirtų lėšų bus skirta išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms – 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų.
Tikslinamame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatomos papildomos lėšos Lietuvos kritinės infrastruktūros išlaikymui ir saugumui – didelė dalis iš jų bus skirta „Lietuvos geležinkeliams“.
Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai planuojami 1,4 mln. eurų.
Tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis siūloma skirti 1,9 mln. eurų.