„Įrodyta, kad būtent šeimos, kuriose vaiką augina vienas iš išsiskyrusių tėvų, susiduria su didžiausia skurdo rizika. Tėvams išsituokus, vaiko išlaikymui priteisiami alimentai – tačiau ką daryti, jeigu tie, kurie privalo mokėti alimentus, jų nemoka?
Tokiu atveju galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą – tiesa, tik po to, kai jau buvo kreiptasi į antstolius. Deja, tai, ką galima gauti Vaikų išlaikymo fonde, – tikrai ne pyragai: išmoka vienam vaikui negali būti didesnė nei 99 Eur per mėnesį“, – paaiškina O.Leiputė.
Socialdemokratė siūlo šią sumą didinti beveik dvigubai. Ji atkreipia dėmesį, kad „Sodra“ gali išskaičiuoti pinigus iš sąskaitų tų tėvų, kurie vengia mokėti priteistus alimentus.
„Siūlau didinti išmoką iki 176 Eur per mėnesį. Nors ir tokia suma tikrai netenkina realių vaiko išlaikymo poreikių, tačiau tai būtų bent šiokia tokia pažanga vaduojant vaikus iš skurdo. Deja, jau iš anksto aišku, kad valdantieji įnirtingai priešinsis tokiam pasiūlymui“, – svarsto O.Leiputė.
Anot jos, papildomas motyvas didinti vaiko išmoką yra tas, kad didesnė išskaita alimentų nemokėjimo atveju gali paskatinti „susiimti“ tuos, kurie įpareigoti mokėti alimentus, bet vengia tai daryti.
O.Leiputė primena, kad, 2023 m. duomenimis, daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyvena absoliučiame skurde. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2023 m. buvo 17 proc.
„Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga (MMA) „į rankas“. Nuo 2024 m. sausio 1 d. tai – 708,4 Eur“, – pažymi parlamentarė.
Socialdemokratė siūlo keisti Vaiko išlaikymo išmokų įstatymą.
