Seimas paėjusią savaitę apsvarstė Vartojimo kredito įstatymo pataisą – pagal ją tokiose platformose galės investuoti ne tik gyventojai. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad tokiu būdu norima šį instrumentą sustiprinti ir taip didinti konkurenciją paskolų rinkoje.
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ direktorius Darius Noreika BNS teigė, kad jau dabar yra užklausų iš skolinančių žmonių, ar jie negalėtų lėšas investuoti įmonės vardu. Jo manymu, paskolų rinka pokyčius pajustų greitai, nes paskolos atpigtų.
„Iš to išloš tie, kurie skolinasi, nes, tikėtina, pasiskolinti bus galima pigiau (...) Dalis rinkos dalyvių jau yra daugmaž ir dabar pasiruošę“, – BNS teigė „Finbee“ vadovas.
Jis mano, kad tokiose platformose daugiau investuos specializuotos įmonės arba turinčios daugiau laisvų pinigų. D.Noreika be kita ko pastebėjo, kad į rinką atėjus įmonėms su pigesniais pinigais, mažės rinkos dalyvių pelnas.
„Galima investuoti į saugias paskolas už 10-11 proc. palūkanas, bet galima ir į labai rizikingas – už 25 proc. Gali būti, kad palūkanos mažės, bet mažės ir rizika“, – kalbėjo „Finbee“ atstovas.
D.Noreikos žodžiais, paskolų palūkanų Europos vidurkį Lietuvoje būtų galima pasiekti po 3-5 metų.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vadovė Vilma Mačerauskienė sako, kad plėsti skolinimosi galimybes „prašo rinka“. Pasak jos, toks poreikis labiausiai buvo pastebimas per pirmąją karantino bangą.
„Rinka yra iškomunikavusi savo interesą. Matomas poreikis vartojimo kreditams ir dabartiniai skolinimosi šaltiniai visų poreikių neužtikrina, nes esantys skolintojai šiek tiek atitraukinėjo lėšas. Tiesa, tai buvo laikinas atitraukimas“, – Biudžeto ir finansų komitete praėjusią savaitę teigė ministerijos atstovė.
Pasak Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorės Jekaterinos Govinos, tarpusavio skolinimosi platformos užima apie 7 proc. vartojimo paskolų rinkos – per jas išduota apie 50 mln. eurų paskolų.
„Rinka didelė nėra, bet augimo tempai įspūdingi. Ji auga kasmet kelis kartus. Turint mintyse tų platformų augimo tempus, gyventojų, kurie gali investuoti per platformas, jų jau nėra pakankamai, kad patenkintų paklausą“, – tvirtino LB atstovė.
Pasak jos, kai rinkoje pinigų daugiau, gali kristi skolinimosi kaina: „Tikimės (rinka – BNS) išaugs ir sudarys didesnę konkurenciją bankams ir būtų mažinami įkainiai“.
Tarpusavio skolinimas vyksta be tarpininko (banko, kredito unijos ar kitos finansų įstaigos) pagalbos.
Pirma tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metais.
