Valdantieji siūlo nuo sausio universalią išmoką vaikui didinti nuo 50 iki 60 eurų, o gausių, nepasiturinčių, neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.
Šį pasiūlymą registravo „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė bei jos pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas.
R.Karbauskis žurnalistams praėjusią savaitę patvirtino, kad tai yra galutinis „vaiko pinigų“ scenarijus – dėl jo sutarta koalicinėje taryboje.
Tokioms išmokoms pirmadienį pritarė ir Ministrų kabinetas, anksčiau teikęs projektą, kad nuo sausio išmoka didėtų tik nepasiturinčioms, gausioms bei neįgalius vaikus auginančioms šeimoms (nuo dabartinių 70 iki 90 eurų), o visiems kitiems vaikams mokama universali išmoka augtų liepą iki 60 eurų.
Pirminiais skaičiavimais, padidinus išmokas vaikams nuo sausio 2020 metų biudžete papildomai reikės apie 149 mln. eurų. Iš viso universalią išmoką vaikui gautų apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką – apie 151,6 tūkst. vaikų.
Dar R.Šalaševičiūtė su T.Tomilinu yra registravę siūlymą, kurį tektų įgyvendinti jau kitai Vyriausybei, – nuo 2021 metų universalios vaiko išmokos dydį kelti iki 70 eurų, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – iki 110 eurų.
Ar bankų pelnas bus apmokestinamas?
Seimas balsuos, ar bankų pelnas bus apmokestinamas 20 proc. tarifu. Didesnį 20 proc. mokesčio tarifą siūloma taikyti pelno daliai, kuri viršytų 2 mln. eurų. Šiuo metu juridinių asmenų, įskaitant ir bankus, pelno mokestis yra 15 procentų.
Ir pataisų iniciatoriai, ir opozicija sako, kad bankai turi rezervų didesniam pelno mokesčiui sumokėti.
Siūlymas daugiau apmokestini bankų pelną atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti jų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
