Po svarstymo projektui pritarė 74 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 39 parlamentarai.
Dėl šių pakeitimų Seimas prašo Vyriausybės išvados.
Priešinasi panaikinimui turėti antžeminį tinklą
Įstatymų projektu siūloma panaikinti galiojantį reikalavimą įmonėms, norinčioms organizuoti nuotolinius lošimus, turėti antžeminį tinklą. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas teigė, kad ši nuostata buvo įrašyta norint kontroliuoti lošimų organizatorius.
„Vadinasi, valstybės biudžetui pajamų nereikia, nes atsisakius reikalavimo tiems, kurie organizuoja nuotolinius lošimus, turėti ir antžemines vietas, nebus įmanoma jų sukontroliuoti“, – įsitikinęs parlamentaras.
Be to, anot J.Sabatausko, per pandemiją kelis kartus išaugo nuotolinių lošimų mastai.
„Tai pati agresyviausia rinka, ten statymai neribojami, priešingai nei antžeminiuose lošimų namuose. Ir kas atsitiko? Registre užsirašiusių asmenų, kurie apriboja savo galimybes lošti arba kurie parašė, kad jie nenori lošti, skaičius išaugo nuo 11,5 tūkst. iki 21,2 tūkst. Kitaip sakant, dešimčia tūkstančių asmenų daugiau. Jeigu pašaliname reikalavimą turėti antžemines vietas, šios agresyvios nuotolinių lošimų rinkos, kur visiškai neribojami statymai, nebus įmanoma niekaip sukontroliuoti“, – įsitikinęs jis. Ir pridūrė, kad dėl šios nuostatos nukentės ne tik biudžetas, bet ir priklausomų nuo azartinių lošimų žmonių šeimos.
Reaguodamas į audringą J.Sabatausko kalbą, BFK pirmininkas M.Majauskas teigė, kad situacija yra priešinga. Anot jo, Lietuvoje yra susidariusi unikali situacija, kuomet trys didžiausios lošimų bendrovės kontroliuoja apie 90 proc. azartinių lošimų rinkos. Taip yra dėl to, kad nuotolinius lošimus gali organizuoti tik tie, kurie turi antžeminius punktus. M.Majausko teigimu, dabartinis įstatymas palankus didiesiems azartinių lošimų organizatoriams.
„5 žirgų totalizatoriai, 10 automatų salonų, 20 lažybų punktų arba 20 totalizatorių punktų. Ir žiūrėk tu man, toks sutapimas, kad tiksliai tiek, kiek turi didžiausi azartinių lošimų organizatoriai. Keistas sutapimas. Sakykit, kodėl staiga atsiranda įstatyme apribojimas kažkam teikti paslaugas atsižvelgiant į tai, kokią infrastruktūrą turi patys didžiausi lošimo organizatoriai Lietuvoje. Aš manau, kad tokia iniciatyva atsirado stambaus verslo prašymu, o gal ir spaudimu“, – aiškino jis.
Dėl šios priežasties, BFK pirmininko teigimu, dabartinė azartinių lošimų rinka yra iškraipyta. O reikalavimai dėl antžeminių punktų, anot M.Majausko, yra pritempti ir jais siekiama išlaikyti esamų verslininkų pelną.
„Esu giliai įsitikinęs, šios korupcinės nuostatos turėtume atsisakyti“, – kalbėjo jis.
Didintų licencijos mokestį
Taip pat įstatymo pakeitimais siūloma įvesti vienkartinį licencijos išdavimo mokestį, kurį turėtų susimokėti ir šiuo metu veiklą vykdančios bendrovės. Šiuo metu jis siekia 1279 eurus, o nauju projektu siūloma įvesti 1 mln. eurų mokestį.
„Niekur nėra tokios mažos rinkliavos už leidimą organizuoti azartinius lošimus. Palyginimui, Latvijoje 427 tūkst., Slovakijoje 5 mln., Lenkijoje 363 tūkst. eurų. Primenu, Lietuvoje - 1279 eurai. Tai yra absurdiška situacija, kuomet, vieną vertus, turime rinką iškraipantį apribojimą, kuris yra naudingas didžiausiems loterijų organizatoriams, ir turime rinkliavą, kuri yra nustatyta 1279 eurams, kai kitose šalyse ji yra reikšmingai didesnė“, – sakė jis.
Todėl norima įvesti veiklos licencijas. Norint organizuoti nuotolinius lošimus, licencija kainuotų 0,5 mln. eurų, atidaryti kazino, teikti lošimų A ir B kategorijos automatais paslaugas – po 0,3 mln. eurų, bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Už visų rūšių lošimų licenciją tektų mokėti 1 mln. eurų.
Tokia tvarka galiotų naujoms įmonėms, o visos jau veikiančios rinkoje per kelerius metus turės persitvarkyti – irgi gauti licencijas ir susimokėti.
„Taip, šiuo įstatymu nėra patenkinti azartinių lošimų organizatoriai ir daugelis Seimo narių į savo pašto dėžutes gavo raginimus nepritarti. Bet aš kviečiu atsispirti azartinių lošimų organizatorių spaudimui ir suprasti, kad šis įstatymo projektas padidins valstybės biudžeto pajamas maždaug 8 mln. eurų, kurie galės būti skirti priklausomybių prevencijai, užtikrins konkurenciją, kas reiškia konkurencingas ir kokybiškas paslaugas vartotojams, ir, trečia, užtikins skaidrumą“, – įsitikinęs jis.
Kelia klausimus dėl įstatinio kapitalo reikalavimų
Tuo tarpu Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, nors iš esmės ir pritarė, jog lošimų sektoriuje yra problemų, abejojo pasiūlyta įstatymo projekto redakcija. Azartinių lošimų statymo projekte nurodyta, jog skirtingas veiklas vykdančios bendrovės turi turėti skirtingą įstatinį kapitalą.
Pavyzdžiui, bendrovių, kurios organizuoja nuotolinius stalo lošimus ir (ar) nuotolinius lošimus A kategorijos automatais, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų. Tų, kurios organizuoja nuotolines lažybas, nuotolinius lošimus B kategorijos automatais, nuotolinį totalizatorių, nuotolinį bingo lošimą įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 289 tūkst. eurų.
O bendrovės, organizuojančios nuotolinį žirgų totalizatorių, apmokėtas ir įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 144 tūkst. eurų.
Tuo tarpu Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sukritikavo projektą sakydamas, jog jame nelieka jokių kontrolės mechanizmų.
„Ko gero, šiandien Seimas arba kitą savaitę po priėmimo įeis į istoriją kaip labiausiai skatinantis žmones žudytis. Ir dėl paprasto dalyko. Šiandien 21 tūkst. žmonių yra parašę prašymus, kad jų neįleistų į azartinių lošimų namus. Šie žmonės per metus pralošdavo nuo 80 iki 160 mln. eurų. Šios pajamos buvo skiriamos šeimoms, vaikams, jų išlaikymui, namams, mokslams ir panašiai“, – kalbėjo jis.
