Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkių prašomų prekių.
„Jeigu projekto Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepajėgtų padaryti, mes pajėgtume“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos Irmos Urmonaitės teigimu, tiekėjai praneša, kad prekybininkai savivaliauja ir vienašališkai kelia sąlygas.
„Taryba 2022 metais atliko papildomą tiekėjų apklausą, kuri parodė, kad šis klausimas vis dar išlieka aktualus ir dar dabar sulaukiame tiekėjų signalų apie tokias taikomas praktikas“, – komiteto posėdyje pareiškė I.Urmonaitė.
„Mūsų vertinimu, net jeigu tas mastas ir yra sumažėjęs, nėra garantijos, kad nesant įstatyminio reguliavimo, tokios praktikos nesuintensyvės ir ateityje“, – pridūrė ji.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovė Rūta Vainienė piktinosi, kad į apklausą nebuvo įtraukti prekybininkai.
„Prekybininkų neklausė. Tiekėjų apklausa nėra patikimas įrodymas, kad tai adekvati informacija. Tikrinkite prekybininkus“, – siūlė asociacijos vadovė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tikino, kad baudų tiekėjams už prekių pristatymą netaiko trys iš penkių didžiųjų prekybos tinklų.
„Didieji prekybos tinklai, didžioji jų dalis iš esmės atsisakė baudų skyrimo už pavėluotai patiektas prekes. Klausimas yra likęs dėl „Norfos“ ir „Rimi“, – komitete pareiškė viceministrė.
I.Valeškaitė prognozavo, kad mažesnę rinkos dalį užimanti „Rimi“ baudomis siekė „tiekimo grandinę suvaldyti“.
Viceministrės teigimu, baudų skyrimo atsisakė „Maxima“, „Iki“ neseniai pranešė tokių baudų netaikanti nuo šių metų. „Lidl“ tinklas, anot jos, tokių baudų niekada neskirdavo.
Tuo metu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė įsitikinusi, kad situacija gali pasikeisti ir baudų netaikantys tinklai vėl prie jų gali grįžti.
„Tai priklauso nuo prekybos įmonės malonės. Norėtume būti lygiaverčiais partneriais ir kad tai būtų numatyta teisės aktuose, kitu atveju gali įtraukti į sutartį, gal ir neįtraukti“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Viceministrė nurodė, kad ministerija prašys prekybos tinklų pateikti šiais metais tiekėjams išrašytas sąskaitas susimokėti įvairias baudas. To paties bus prašoma ir maisto perdirbėjų bei tiekėjų – kokias baudas gavo ir ar mokėjo.
„Tada įvertinsime, ar ta problema yra tikrai aktuali“, – komiteto nariams teigė viceministrė.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus tvirtinimu, šis ministerijos sprendimas naudos neduos, o tik vilkins laiką.
„Situacijos tai nepakeis, tik parodys, kurie tinklai pasitaisė, o kurie – ne“, – teigė jis.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas pabrėžė, kad prekybininkai dažnai reikalauja sąlygų, kurių tiekėjams neįmanoma įvykdyti, pavyzdžiui, prieš šventes užsako didelius produkcijos kiekius neįvertinant, kad gamybininkai neturi pajėgumų tiek pagaminti.
D.Ruščiauskienė pabrėžė, kad tiekėjai turi problemų, kai prekybininkai užsako vienus kiekius, o paima mažesnius.
G.Kauzonas, be kita ko, pranešė, kad „Iki“ į sutartis su tiekėjais nori įtraukti naują punktą, kad likus daugiau negu trečdaliui ilgo vartojimo prekių galiojimo terminui, tinklas jas gali grąžinti tiekėjui be paaiškinimų.
„Puikiai suprantame, kad tas prekes paskui reikės kažkur patiekti (...) arba paprasčiausiai atiduoti labdarai“, – teigė G.Kauzonas.
