BFK pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad Pasaulio banko skaičiavimais, vidutiniškai euro zonoje 100 tūkst. gyventojų tenka 66 bankomatai. Tuo tarpu Lietuvoje – 39.
„Tai yra vienas prasčiausių rodiklių visoje euro zonoje ir net visoje Europos Sąjungoje. Palyginimui, Austrijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 172 bankomatai, Portugalijoje -170, Vokietijoje – 130, Latvijoje – 58, Estijoje – 67, Lenkijoje – 71. Lietuvoje tik 39 ir tas skaičius pastaraisiais metais mažėjo“, – sakė jis.
Tikrina, ar reikės naudoti vėzdą
Pasak M.Majausko, galimybė atsiskaityti grynais išlieka svarbi senjorams ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Dėl to įpareigojimą užtikrinti bankomatų prieinamumą įstatymu jau yra įtvirtinusi Švedija. Panašų įstatymą norėjo teikti ir Seimas, tačiau į jį sureagavo Lietuvos bankas ir rinka.
2021 metais komerciniai ir centrinis bankas pasirašė memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo. Tuomet planuota, kad papildomi bankomatai ar kitos grynųjų pinigų išdavimo vietos iki šių metų vidurio bus įrengtos 100 šalies vietovių, kur jų dabar nėra. Todėl galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste bei miestelyje.
„Taigi, turime įstatymą, kurį esame pasiruošę priimti. Bet, žinoma, jeigu centrinis bankas įvykdys savo pažadą ir užtikrins, kad bankomatų tinklas būtų išplėstas taip, jog atitiks visuomenės poreikius išsigryninti ar įnešti grynuosius pinigus, ir užtikrins grynųjų pinigų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms, vyresnio amžiaus žmonėms regionuose, matyt, tokio įstatymo poreikis bus reikšmingai mažesnis“, – kalbėjo jis.
Derasi su pastatų savininkais
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi teigė, kad memorandumas turėtų būti įgyvendintas iki liepos 1 dienos. Pagal jį, 99 proc. Lietuvos gyventojų bankomatus turėtų pasiekti 20 kilometrų atstumu, o 90 proc. – iki 10 kilometrų atstumu.
Lietuvos bankų asociacija anksčiau skelbė, kad nutarta įrengti būtent 100 naujų bankomatų. Pasak A.Kuniyoshi, jau yra pasirašytos sutartys su bankomatų tiekėjais.
„Tiekėjas ėmėsi veiksmų tiems bankomatams įsigyti ir atliekama fizinis tų vietų (mes subraižėme tokį hipotetinį žemėlapį, kur matome, kad turėtų būti įrengtas bankomatas), tikrinimas. Nes ta fizinė vieta turi atitikti ir saugumo reikalavimus, ir tą vietą įvertins, ar ji tikrai tinkama bankomatui įrengti, atitinka visus saugumo techninius reikalavimus. Po to bus imamasi praktinio įgyvendinimo, t.y. pasirašomos sutartys su tų vietų savininkais ir tada įrengiami bankomatai“, – komitete kalbėjo ji.
A.Kuniyoshi pabrėžė, kad jautriausios visuomenės grupės, išmokas gaunantys asmenys, jas gauna grynaisiais pinigais.
„Visi, kurie yra vyresni nei 80 metų, visi neįgalūs žmonės, visi žmonės, kurie neturi prieigos prie grynųjų, tie žmonės, Sodros duomenimis, iš 900 tūkst. gavėjų, 240 žmonių gauna grynaisiais pinigais. Ta problema su jautriausia grupe neegzistuoja“, – pabrėžė ji.
Pasak A.Kuniyoshi, kur tiksliai bus pastatyti naujieji bankomatai, aiškiau turėtų būti gegužės pabaigoje.
Kol kas nenori atskleisti bankomatų vietų
Parlamentarai Lietuvos bankui ir Lietuvos bankų asociacijai priekaištavo, kad šie neatskleidžia vietų, kur planuojama statyti bankomatus.
„Šiuo metu vyksta derybos su pastatų savininkais. Įsivaizduokite, yra 100 skirtingų pastatų, reikia sutarti su savininkais, su jais suderėti sutarties sąlygas. Tikimės, kad visos derybos vyks sklandžiai, bet nenorime tos situacijos, kad su 98 pavyko suderėti, o su 2 dar vis vyksta derybos ir paskelbti sąrašą iki to. Paskelbsime tą sąrašą, kai bus pasirašytos visos 100 sutarčių“, – komitete sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Anot jos, bus kuriamas naujas bankomatų tinklas, o ne jungiamasi prie šiuo metu jau egzistuojančio „Medaus“ tinklo. Naujasis tinklas vadinsis Bankomatas.lt ir jis jungs 6 įstaigas.
„Dėl vietų, aišku, preliminarų sąrašą turime. Bet ko norime išvengti, kad 98 vietose viskas pavyks susitarti ir surasti, o štai dvi nepavyks. Žmonės ten jau turės lūkesčius, bus nusivylę, jei ten nebus ir teks kito miestelio ieškoti. Tiesiog nenorime, kad žmonės nusiviltų ir sąrašas bus paskelbtas, kai jis bus patvirtintas. Tai tik poros mėnesių klausimas“, – nurodė ji.
Komentuodama pasiūlymą įrengti bankomatus seniūnijoje, E.Čipkutė atkreipė dėmesį, kad jų darbo laikas yra ribotas.
„O reikėtų, kad žmonės galėtų prieiti prie bankomato ir savaitgaliais, ir vakare. Ir yra nustatytos tos darbo valandos, kurios sutartos memorandume. Čia gaunasi toks niuansas, kad ieškoma tų patalpų, kur maksimalus laikas būtų priėjimo“, – nurodė ji.
Grynųjų pinigų išsiėmimas nedidėja
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas komitete kalbėjo, kad, jog žiniomis, didėja grynųjų pinigų išsiėmimas iš bankomatų. Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja A.Kuniyoshi sakė, kad jokių pasikeitimų nei buvo prieš tai, centrinis bankas nepastebi.
„Grynųjų pinigų apyvarta vyksta taip, kaip įprastai. Nieko tokio, dėl ko reikėtų sunerimti dabar“, – sakė ji.
E.Čipkutė taip pat aiškino, kad tendencija panaši į 2019 metus.
„Pasikeitė ir gyventojų įpročiai, vis daugiau žmonių naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Pernai darėme apklausą, 90 proc. gyventojų jau naudojasi internetine bankininkyste ir pernai 60 proc. gyventojų nė karto nebuvo apsilankę banko skyriuje. 2019 metais tik 30 proc. žmonių buvo nėkart neapsilankę banko skyriuje. Pandemija pakeitė įpročius, bet grynųjų pinigų išsiėmimo lygis yra toks pats, kaip 2019 metais“, – aiškino LBA vadovė.
