15min skelbė, kad svarstant šio įstatymo pateikimą Seimui, parlamentarai jam pritarė kone vienbalsiai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė pristatydama projektą sakė, kad komitetas vienbalsiai jam pritarė. Taip pat pasiūlė savo papildymų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas parlamentarams siūlo pritarti šalies vadovo siūlymui nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį, nei dabar numatyta, bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto ir tai leis pensijoms paaugti apie 3,5 eurų, o nuo 2021 metų – 1,91 punkto.
Komitetas papildomai pasiūlė nuo 2021-ųjų taikyti 1,91 punkto indeksavimo koeficientą ir individualiajai pensijos daliai, ko prezidentas nesiūlė.
Pagal naują tvarką, jeigu jai Seimas pritars, indeksuotos pensijos turėtų būti išmokamos ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30-osios, kartu būtų išmokamas ir nuo sausio susidaręs pensijų dydžių skirtumas.
Biudžeto ir finansų komiteto narys, „valstietis“ Juozas Varžgalys teigė, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
„Tačiau komitetas pats patobulino projektą ir jam komitetas pritarė vienbalsiai“, – R.Šalaševičiūtė argumentavo, kodėl nebuvo pritarta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.
Seimo nariai pritarė pensijų didinimui
Seimo narys Antanus Vinkus iš Seimo tribūnos kalbėjo tikintis, kad ateityje Lietuvoje nereikės kalbėti apie skurdą ir sakė pritariantis R.Šalaševičiūtės pateiktam įstatymo projektui. Gintarė Skaistė taip pat pritarė papildomam pensijų didinimui. Anot jos, Lietuvoje pensininkai skursta labiau nei kitose Europos valstybėse.
Mykolas Majauskas teigė pritariantis pensijų didinimui, tačiau atkreipė dėmesį, kad vis dėlto 3,5 euro problemos nespręs.
„Nėra didelių stebuklų, pensijų finansavimui skiriama perpus mažiau nuo BVP nei kitose šalyse. Kita problema – pensijų indeksavimas remiasi Butkevičiaus patvirtinta formule. Taip jau nutiko, kad ministerija nepataikė skaičiuodama darbo užmokesčio augimą ir dėl to pensininkai negauna apie 140 mln. eurų – tai dar viena priežastis, kodėl pensininkai skursta. 3 eurai yra gerai, bet jie problemos neišspręs“, – sakė jis.
Algirdas Sysas tikino, kad šis siūlymas – „vėl politinė invazija į formulę“. Tačiau, jo nuomone, tai yra gerai, bet jis tikina, kad reikia didinti tiek bazinę, tiek individualią pensijos dalį. Be to, jis tikina, kad pensijų didinimui galima panaudoti ir „Sodros“ rezervą.
„Kišimasis ne visada yra pats geriausias būdas, todėl buvo surastas kompromisas ir padaryta formulė, kad pensininkai prieš rinkimus nebūtų korta. Gaila, kad turime didelį rezervą, bet nenorime didinti individualios dalies. Žymiai geriau būtų abu dydžius didinti ir tam reikėtų 36 mln., kai „Sodros“ rezerve bus 609 mln. eurų. Reikėtų didinti tiek bazinę, tiek individualią dalį“, – kalbėjo A.Sysas.
Jonas Dagys nepritarė, kad rezervą reikėtų mažinti.
„Noriu priminti, kad 1 euras pensijos – 8 mln. rezervo“, – atkreipė dėmesį jis.
Vienintelis Kęstutis Glaveckas išsakė abejonę dėl siūlymo. Tiesa, jis pažymėjo, kad nėra prieš, tačiau mano, kad 3,5 euro per mėnesį nieko nepakeis.
„Duotuoju atveju šaltiniai įstatymiškai nėra įforminti. Šis prezidento pasiūlymas garbingas ir geras, bet dabartiniu metu 10 centų pridėti per dieną nieko nepakeis. Reikia koreguoti visą sistemą, kad pensininkai galėtų gauti daugiau pajamų“, – kalbėjo jis.
Po svarstymo iš 99 Seimo narių už balsavo 97, prieš – 0, susilaikė – 2
Vis daugiau pensininkų skursta
15min primena, kad prezidentūra mokestines pataisas aiškina poreikiu padidinti senatvės pensijas ir mažinti pensininkų skurdą – tam reikia daugiau pinigų.
Jau dabar numatyta, kad kitąmet vidutinė pensija paaugtų 29 eurais dėl indeksavimo (8,11 proc. augimas dėl indeksavimo). Prezidentas G.Nausėda siūlo kitąmet bazines pensijas papildomai didinti 1,83 proc. punkto – prisidėtų dar 3,5 euro.
2021 metais G.Nausėda siūlo prie būsimo bazinės pensijos augimo pridėti dar 1,91 proc. punkto.
Prezidentūra aiškina, kad Lietuvoje pernai skurdo lygis buvo didžiausias 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Skurdas per metus padidėjo 4,3 proc. punkto.
Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.
Pensijos 2018 m. siekė 0,4 vidutinio darbo užmokesčio – per metus šis santykis sumažėjo. Palyginimui, Skandinavijos šalyse pensininkai gauna 0,54–0,58 atlyginimo, lyginama aiškinamajame rašte.
Prezidentūra argumentuoja, kad artėjantį dešimtmetį dirbančiųjų skaičius, tikėtina, mažės, todėl pagal esamą indeksavimo tvarką pensijos atsiliktų nuo darbo užmokesčių. Todėl siūloma, kad bazinės pensijos „nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis“. Priešingu atveju demografinės „duobės“ lemtų santykinį pensijų mažėjimą.
„Valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti sumažinant skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pajamų mokesčių srityje tarp darbo jėgos apmokestinimo ir kitų pajamų apmokestinimo, peržiūrint mokestines lengvatas“, – prezidentūra mato būdą, kaip gauti reikalingų pinigų.
Prezidentūra skaičiuoja, kad papildomų pensijų didinimui 2020 m. reikės 32 mln. eurų, o 2021 m. – 33 mln. eurų. Šioms lėšoms surinkti siūloma koreguoti atskiroms veikloms taikomus mokesčius ir lengvatas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai kitąmet augs mažiau nei pensijos – 7,4 proc.
