Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė išsakė pastebėjimą, kad dalis Finansų ministerijos pateiktų atsakymų netenkina komiteto narių.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad Finansų ministerija nepateikė jokių skaičiavimų: kiek sumažės „Sodros“ pajamos, kiek išaugs valstybės biudžetas. Vėliau Seimo nariai vis tik susizgribo, kad tokių skaičių Finansų ministerijos ir neprašė.
„Jūsų pristatymas daugiau skirtas, jei kalbame apie sodybos remontą, – apie tvorų dažymą, ir kokius dažus naudosite. Neatsakote esminių klausimų – koks bus poveikis perskirstymui. Pagrindinė mūsų mokestinė yda, kad neadekvačiai apmokestiname skirtingas mokestines grupes“, – R.J.Dagys piktinosi, kad turtingieji apmokestinami mažiau.
Jis abejojo, iš ko Vyriausybė finansuos pensijų netektis – kaip „Sodra“ gaus pajamų, kai iš jos bus iškelta bazinės pensijos dalis į biudžetą.
Seimo narys valstietis ir žaliasis Tomas Tomilinas pritarė šešėlio mažinimo priemonėms ir naujiems technologiniams sprendimams, tačiau jis pasigedo, kodėl didesnį 21 proc. GPM mokės tik dirbantieji, o veikiantys pagal individualią veiklą neprisidės prie bazinės pensijos kaupimo.
„Yra 100 tūkst. turtingiausių asmenų, 3 mlrd. pajamų, iš jų tik 3 proc. iš darbo užmokesčio. 70 proc. – visai kitokiomis pajamomis, tai virš 2 mlrd. eurų“, – neteisybę įžvelgė T.Tomilinas.
Konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad pateikiama informacija primena „seriją ekonomika žaliems“, o tikslesnės informacijos, nei skelbta viešai, Seimas neturi.
„Mes prašome skaičių (…). Kur problema pateikti tuos skaičius tiems, kurie priima sprendimus. Dabar diskusija nelygiavertė, kadangi jūs paskaičiavimus ir analizes turite, o mus pateikiate ribotą informaciją“, – piktinosi G.Skaistė.
Ji norėjo sužinoti, kaip pasiskirstys po pertvarkos „Sodros“ ir valstybės biudžetų pajamos, ar GPM padidinimas iki 21 proc. atpirks bazinės pensijos iškėlimą, kiek papildomai pinigų nukeliaus į biudžetą, o kiek liks „Sodroje“.
„200 mln. eurų planuojate ištraukti iš šešėlio – tai kelia daug klausimų. Visi buvę Vyriausybės atstovai nurodo, kad šešėlis nurodomas tuomet, kai negali pasakyti, iš kur tų pajamų bus. Kuri iš tų priemonių kokią pajamų sumą atneš, ar tas pagrindimas logiškas ir aiškus“, – abejojo G.Skaistė.
Ji pažymėjo, kad privalomas pensijų kaupimas vargiai lems, kad Lietuvoje darbo apmokestinimas bus konkurencingiausias tarp Baltijos šalių.
Socialdemokratas Algirdas Sysas abejojo „ekonominiu stebuklu“.
„Visa mokesčių reforma yra didelis stebuklas, nes jūs visiems mažinat įmokas ir mokesčius, ir visiems didinate pensijas, atlyginimus ir išmokas. Na čia šalis stebuklų, man sunkiai suprantamas ekonominis efektas. Tai kaip bus su viešaisiais finansais?“, – klausė A.Sysas ir taip pat pasigedo atsakymų, kaip augs per biudžetą perskirstomo BVP dalis, kadangi dabar Lietuva atsilieka tarp ES šalių.
Atsakymais Seimo nariai abejojo
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė bandė įtikinti Seimo narius, kad GPM tarifo augimas atitiks tą sumą, kuri reikalinga bazinei pensijai mokėti.
„Kalbant apie kitus mokestinius pakeitimus, apie kitas išlaidas – be jokios abejonės, viskas bus suskaičiuota, įvertinta. Kiekvienais metais teikiant biudžetą skaičiai sudėliojami taip, kad būtų užtikrintas finansavimas“, – sakė D.Brasiūnaitė ir patikino, kad visus mokestinius pakeitimus finansuos papildomos pajamos iš šešėlio.
„Konsultaciniame dokumente matyti aiškiai, kad viskas susidengia, kad šita mokesčių pertvarka pati savaime finansuotų. Bus laikomasi taisyklių – fiskalinės drausmės“, – priduria D.Brasiūnaitė.
Kalbėdama apie netolygų apmokestinimą D.Brasiūnaitė pažymėjo, kad 15 proc. tarifas taikomas daugiausia kapitalo pajamoms ir nėra galimybių jo didinti – kitu atveju kapitalas gali iš šalies išvykti.
Ji primena, kad jau pernai, bandant individualios veiklos tarifą daug uždirbantiesiems padidinti nuo 5 proc. iki 15 proc., sulaukta daug pasipriešinimo ir diskusijų – teko ieškoti kompromisų.
„Jei kalbame apie dividendus – tai labai paprasta perkelti gyvenamąją vietą į kitą valstybę.
Kai 2009 m. buvo pakeltas tarifas nuo 15 iki 20 proc. – po metų jau buvo pakeistas atgal nuo 20 iki 15 proc. Ir sumažinus tarifą įplaukų gavome daugiau nei tuomet, kai buvo 20 proc. tarifas“, – sakė finansų viceministrė ir siūlė su kapitalo pajamomis elgtis atsargiai.
Ji apgailestavo, kad įvyko nesusipratimas, ir Seimo nariai negavo prašytos informacijos iš anksto.
„Dėl šešėlio sumų pagrįstumo – šiuo atveju mes, ko galbūt nebuvo ankstesniais metais, aptarėme skaičiavimus ir su tarptautiniais ekspertais“, – sakė D.Brasiūnaitė.
Ji vardijo, kad iš atvirkštinio PVM apmokestinimo tikimasi surinkti papildomus 85 mln. eurų, dėl papildomų mokestinių lengvatų susigrąžinant GPM – tikimasi surinkti 40 mln. daugiau GPM, dar 14 mln. eurų tikimasi surinkti papildomo PVM. Kitą dalį leis surinkti geresnis modeliavimas ir technologijos, diegiamos VMI.
Atsakydama A.Sysui viceministrė teigė, kad perskirstymo augimas savaime nėra tikslas, tačiau neigiamos įtakos šios reformos metu, tikino ji, nebus.
„Tikslas yra surinkti daugiau mokesčių, kuriuos galima panaudoti valstybės funkcijoms finansuoti. Galima tą daryti traukiant iš šešėlio, galima didinant mokesčius, ką jūs ir siūlot, o ko nesiūlo vyriausybė, galima skatinti verslo kūrimąsi, investicijas į naujas darbo vietas ir per tai surinkti daugiau mokesčių. Mūsų siūlymas mokesčių surinkimą didinti per tuos du punktus“, – teigė D.Brasiūnaitė.
Ji tikino, kad esant didelei emigracijai Vyriausybė turi investuoti į ateitį – 6 reformos užtikrintų ilgalaikį teigiamą poveikį BVP.
Aiškėja „Sodros“ lubų kaina
„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad jeigu nieko nebūtų keičiama, dėl esamos II pensijų pakopos „Sodros“ biudžetas jau 2020 m. taptų deficitiniu.
Tuo tarpu dėl mokesčių reformos planuojamas biudžeto perteklius trejus metus iš eilės, net ir auginant pensijas.
Planuojama, kad įgyvendinus reformą „Sodros“ biudžeto perteklius kitąmet siektų 86 mln. eurų, o dar po metų – 66 mln. eurų, šiemet perteklius, planuojama, sudarys 185 mln. eurų.
„Lubos mums 2019 m. kainuos apie 11 mln. eurų, 2020 m. – dar apie 22 mln. eurų, nes kol kas numatome projekte 84 VDU“, – skaičiavo M.Sinkevičius ir pridūrė, kad biudžeto skaičiavimuose tai jau įskaičiuota.
Finansų viceministrė pridūrė, kad „Sodros“ lubas kompensuos įmokos į valstybės biudžetą per didesnį 25 proc. GPM – kitąmet iš 11 mln. eurų praradimų į biudžetą grįžtų 4 mln. eurų.
Pristatymas atitiko viešai skelbtą informaciją
Vyriausybės atstovai Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto nariams pristatė planuojamą mokesčių reformą, kurios metu numatoma sujungti darbdaviui ir darbuotojui tenkančius mokesčius darbuotojo pusėje.
Dėl to darbuotojo atlyginimas „ant popieriaus“ padidėtų 28,9 proc., nuo naujo atlyginimo būtų atskaitomi ir kitokie mokesčiai: 21 proc. GPM, 18,5 proc. socialinio draudimo tarifas, tačiau neapmokestinamo pajamų dydžio taikymas būtų išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 2300 eurų).
„Susiklostė praktika, kad mokestiniai pakeitimai paaiškėja metų pabaigoje ir laiko verslui susipažinti, pasiruošti, prisitaikyti lieka vis mažai. Siūlome, kad mokesčių aplinka taptų stabili, prognozuojama“, – sakė D.Brasiūnaitė.
Anot jos, Seimui siūloma įstatymu nustatyti esminių mokestinių pokyčių trimetį planą, trims metams būtų planuojamas GPM tarifas, akcizai, „Sodros“ įmokų „lubų“ pokyčiai.
Mokesčių pertvarka taip pat apima naują gyvenamosios paskirties NT mokestį – 0,3 proc. tarifas būtų taikomas visam antrajam būstui, bei kitus pokyčius.
Anksčiau jau skelbta, kad reformuojant pensijų sistemą dabartinės antrosios pakopos iš esmės nuo kitų metų nelieka – papildomai kaupti norintis žmogus tą turės daryti daugiausia savomis lėšomis su nedidele subsidija iš valstybės biudžeto. Jeigu jaunas žmogus pensijų fondo nepasirinks pats, tą už jį padarys valstybė.
Po reformos darbuotojai turės kaupti bent 3 procentus tuometinio atlyginimo pensijų fonduose, tačiau numatyta teisė ir kaupimo atsisakyti.
