Tiesa, prieš sprendimą atmesti visus parlamentarų pasiūlymus balsavo „valstiečiai“ Valius Ąžuolas ir Juozas Varžgalys, taip pat Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis.
Siūlė skirti lėšų ligoninėms, sporto centrams, renginiams
M.Majauskas posėdžio pradžioje nurodė, kad iš viso Seimo nariai yra pateikę 120 siūlymų dėl papildomų išlaidų, jų bendra vertė siekia apie 433 mln. eurų.
Pavyzdžiui, Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbantis Algirdas Butkevičius siūlė skiri 100 tūkst. eurų Kultūros ministerijai Suvalkijos metų minėjimo programai įgyvendinti.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas siūlė skirti daugiau lėšų priklausomybių gydymui, o liberalas Virgilijus Alekna – daugiau lėšų numatyti jaunimo atvirųjų centrų steigimui savivaldybėse.
„Valstietis“ Juozas Varžgalys prašė 400 tūkst. eurų skirti Ukmergės ligoninės priėmimo skyriui.
„Tai galutinai renovuotas skyrius, tam praėjusiais metais skirta 400 tūkst. eurų, šiuo metu dar trūksta 303 tūkst. eurų – dviejų liftų įrengimui ir medicininei įrangai įsigyti. Ukmergės ligoninė yra atraminė, joje gydomi kovidiniai ligoniai“, – argumentavo J.Varžgalys.
O konservatorė Paulė Kuzmickienė prašė asignavimus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui padidinti 369 tūkst. eurų, iš jų 255 tūkst. eurų skirti pareiginės algos koeficiento padidinimui.
M.Majauskas ragino biudžeto deficito nedidinti
Komiteto pirmininkas M.Majauskas komiteto nariams siūlė atmesti visus parlamentarų teiktus pasiūlymus – jis pažymėjo, kad valstybės biudžeto projekte numatytas reikšmingas – 3,1 proc. – dydžio deficitas nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ekonomikos augimo lėtėja, o infliacija sparčiai auga.
„Turime būti atsargūs. Valstybės kontrolė yra išsakiusi, kad įstatymo projekte numatytos ne tik trumpalaikės išlaidos tolimesniam pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurioms nėra numatyta papildomų ir ilgalaikių pajamų šaltinių. (...) Be visų siūlymų, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į rimtą problematiką, kurią esame užprogramavę biudžete“, – tvirtino jis.
Be to, pasak politiko, ir Lietuvos bankas yra pasisakęs, kad Lietuvos ekonomikos aktyvumas 2021–2022 metais yra ties potencialiu jos lygiu, todėl nėra poreikio papildomai skatinti ekonomiką, taip didinant biudžeto deficitą.
„Turime sudėtingą situaciją. Deja, iš 70 pateiktų Seimo narių pasiūlymų nemačiau nė vieno, dėl kurio būtų siūloma sutvarkyti valstybės finansus ir mažinti deficitą. Seimo nariai siūlo tik jį didinti. Todėl aš ir siūlau atmesti visus Seimo narių pasiūlymus, nes jei pritartume vieniems, turėtume ilgai aiškintis, kodėl nepritariame kitiems, o pritarti visiems būtų neatsakinga“, – dėstė jis.
Tačiau komiteto nariai siūlymu nebuvo patenkinti – tam nepritarė J.Varžgalys, o „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė pritarti visiems pasiūlymams ir palikti Vyriausybei spręsti, kurioms iniciatyvoms pritarti.
„Taip, iki šiol buvo praktika, kad Seimo BFK nusiplaudavo rankas nuo siūlymų, būdavo gerasis policininkas ir palikdavo sprendimus Vyriausybei. Bet, manau, kad turėtume atlikti ir savo darbą“, – atsakė M.Majauskas.
Komitetai prašė lėšų bibliotekoms, sportui
Per posėdį nuskambėjo ir komitetų siūlymai. Pavyzdžiui, Kultūros komitetas prašė papildomų 500 tūkst. eurų kino kūrėjams, taip pat numatyti 1,1 mln. eurų Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai – 0,27 mln. eurų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlė perskirstyti lėšas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų: 2 mln. eurų skirti išmokų vaikams įstatymo įgyvendinimui, kad vaiko priežiūros išmokas galėtų gauti besimokančios, studijuojančios mamos.
Taip pat pasiūlyta skirti 10 tūkst. Nacionalinei šeimos tarybai.
Krašto apsaugai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė papildomai iš viso skirti 7,9 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo komitetas pateikė keturis siūlymus 2022 metų biudžetui, jų suma buvo didesnė nei 40 mln. eurų.
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedaras prašė apie 3 mln. eurų, tačiau didžiausios sumos paprašė Seimo Kaimo reikalų komitetas – 158 mln. eurų.
Kai kurie piktinosi neteisingumu
Po diskusijų M.Majauskas pasiūlė, kad Vyriausybė galėtų paieškoti galimybių papildomas lėšas skirti mokslinei veiklai, aukšto meistriškumo sporto finansavimui, Šaulių sąjungai, FNTT, Seimo kanceliarijos darbuotojų užmokesčiui, Valstybinei energetikos saugos inspekcijai, savivaldybėms būsto šildymo išlaidoms kompensuoti.
„Čia neįvardijame konkrečių sumų ir čia Vyriausybė jau pati apsispręstų pagal galimybes, kiek galima ir ar galima skirti lėšų“, – pažymėjo M.Majauskas.
Tačiau A.Palionis piktinosi, kad, pasak jo, siūlymams taikomi dvigubi standartai, kai parlamentarų iniciatyvos atmetamos, o į komitetų siūlymus žvelgiama palankiau.
„Taikome dvigubus standartus, yra Seimo narių, yra komitetų pasiūlymai. Seimo narių pasiūlymus atmetame, kai dėl kai kurių pasiūlymų pasirašė 60 Seimo narių. Ar tikrai komitetų auditas yra aukščiau nei Seimo narių?“ – klausė jis.
Tačiau M.Majauskas pažymėjo, kad kiekvienas komitetas apsvarsto esminius siūlymus ir į jų nuomonę turi būti atsižvelgta.
„Komiteto nuomonė turi būti gerbiama. Jei neatsižvelgiama į komiteto nuomonę, kam tada siūlymus svarstyti?“ – replikavo jis.
