„Yra tokių verslininkų, kurie padedant politikams ir ryšiams, veikia nekonkurencingomis sąlygomis. Tie patys Europos Sąjungos pinigai, kada laimi, kada jie (verslininkai – red.) prieš tai turėjo įmones, uždaro savo įmones, tada tuos pačius darbuotojus permeta čia, nors mes skiriame pinigų naujų darbo vietų įkūrimui“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo R. Žemaitaitis.
Yra tokių verslininkų, kurie padedant politikams ir ryšiams, veikia nekonkurencingomis sąlygomis.
Jis pažymi, kad vieni verslininkai kažkodėl atleidžiami nuo įvairių mokesčių. „Kodėl vieni verslininkai turi išimtines teises, kiti ne?“ – klausė jis, pridurdamas, kad šiandien beveik 15 proc. vykdytų pirkimų yra tiesiogiai susiję su protekcija.
„Man yra gėda, kad mes, politikai, niekaip nesugebame sukurti įstatyminės bazės, kad jeigu laimi europinius projektus, kad darbuotojams būtų mokamas tinkamas atlyginimas, vidutinis atlyginimas“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad R.Žemaitaičio išvardintos problemos yra aktualios, jos iškraipo konkurencines sąlygas ir sukuria puikią dirvą korupcijai. Visgi ekonomistas pažymi, kad patys politikai ir yra dėl jų kalti.
„Šių problemų centre yra nesąžiningai politikai ir nesąžiningi valstybės tarnautojai. Pavyzdžiui, kai balsuoja savivaldybių tarybos, kurios nusprendžia kai kurioms įmonėms leisti nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio arba viešųjų pirkimų procese sudėliojamas taip konkursas, kad jį laimėti gali dėl specialiai iškeltų sąlygų didžiausią kainą pasiūliusi įmonė, kuri yra artimai susijusi su Seimo nariu ar jo giminaičiais“, – teigė N.Mačiulis.
Pasak jo, tik nedidelė dalis verslininkų piktnaudžiauja susidariusiomis aplinkybėmis ir santvarka valstybėje. „Didžioji dalis moka mokesčius ir konkuruoja sąžiningai“, - sakė jis.
