Įstatymo pataisas teikę Darbo partijos frakcijos nariai siūlė įgyvendinti trijų sričių pokyčius – įvesti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams, medicinos pagalbos priemonėms. Kitu teikimu norėta įvesti tokio pat dydžio tarifą būtiniausiems maisto produktams: aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, vaisiams. Trečiasis pasiūlymas palietė PVM lengvatą ekologiškiems maisto produktams.
Antradienio vakarą vykusio balsavimo metu, visiems trims įstatymo projektų pakeitimams nebuvo pritarta. Už lengvatą būtiniausiems maisto produktams balsavo 59 parlamentarai, prieš – 22, susilaikė – 45. Idėją įvesti PVM lengvatą nereceptiniams vaistams palaikė 54 parlamentarai, 15 buvo prieš, 54 susilaikė. Ekologiškiems produktams skirta lengvata sulaukė 58 parlamentarų pritarimo, 13 buvo prieš, susilaikė 52.
Po papildomo balsavimo visi trys projektai buvo grąžinti tobulinti.
PVM lengvata vaistams biudžetui kainuotų 30-40 mln. eurų
Darbo partijos narė Vaida Giraitytė, pristatydama siūlomą įstatymo pakeitimą sakė, kad juo norima atstatyti teisingumą vartotojų atžvilgiu.
„Galvojame, kad nėra sąžininga situacija visų pacientų atžvilgiu, kai už receptinius, kompensuojamus ir nekompensuojamus, vaistus yra taikomas mažesnis PVM tarifas, o už nereceptinius vaistus yra taikomas visas pilnas PVM tarifas“, – sakė parlamentarė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas V.Giraitytės klausė, kodėl pradedama ne nuo gyventojų švietimo – Seimo narys teigą, kad šie jau dabar perka daug vaistų, juos kaupia, o vėliau išmeta. Tuo tarpu biudžetas gali prarasti pinigų. „Tikiuosi, kad šis įstatymas nepaskatins bereikalingo vaistų vartojimo. Skaičiavome, kiek lengvatinis tarifas darys įtaką biudžeto lėšų surinkimui. Tai galėtų būti suma tarp 30-40 mln. eurų. Tai apytiksliai skaičiai, nes neįmanoma paskaičiuoti pilno suvartojimo“, – į krtitiką atsakė Seimo narė.
PVM būtiniems maisto produktams mažintų namų ūkių išlaidas
Parlementaras Vigilijus Jukna Seime pristatė kitą frakcijos pateiktą įstatymo projekto pakeitimą, nutaikytą į pagrindines maisto prekes. „PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams leistų bent dalinai amortizuoti kainų didėjimą ir leistų gerinti konkurencines sąlygas verslui. Šiuo įstatymo projektu siekiama sumažinti būtiniausių produktų kainas", – sakė Darbo partijos atstovas.
Jis teigė, kad daugumoje ES šalių lengvata būtiniausiems produktams yra taikoma. Jis pabrėžė, kad viena šeima Lietuvoje išleidžia daugiau nei 20 proc. savo pajamų maistui, o pagal šį rodiklį Lietuva yra antra ES.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikė Rita Tamašiūnienė klausė kaip ši siūloma PVM lengvata dera su kitu tame pačiame posėdyje Darbo partijos pasiūlytu pakeitimu, kuriuo siekiama suteikti galimybę šalies gyventojams įpirkti sveikesnius, ekologiškus produktus. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad pigiausios būtinosios prekės dažnai būna ne pačios sveikiausios. „Būtiniausių prekių krepšelis sudarytas remiantis Statistikos departamento skelbiamu krepšeliu. Kalbant apie makaronus, tie patys makaronai gali būti ekologiški. Ekologiški gali būti visi produktai, kurie yra pagaminti pagal sertifikuotą gamybos schemą“, – sakė V.Jukna.
PVM lengvata ekologiškiems produktams norima padėti ir žemės ūkiui
Pristatydamas ekologiškiems maisto produktams skirtos PVM lengvatos įstatymo pakeitimo projektą V.Jukna kalbėjo, kad kasmet ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą. Savo siūlymą jis argumentavo tuo, kad ekologiškų maisto produktų suvartojimas šalyje yra nedidelis, o tai stabdo ir ekologinės žemdirbystės plėtrą.
„Ekologiški produktai iš Lietuvos sudaro vos daugiau nei 1 proc. visų produktų parduodamų rinkoje. Svarbu skatinti ekologiškus produktus skatinti vartoti ir viešajame sektoriuje. Anot statistikos, šių produktų kartą per savaitę perka 14 proc. apklaustųjų, kartą per mėnesį – 34 proc. apklaustųjų", – pažymėjo jis.
Parlamentaras teigė, kad didelė tokių produktų kaina yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai jų neperka.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas replikavo, kad PVM lengvatų klausimas yra Darbo partijos tapatybės dalis ir klausė, kokius biudžeto netekimus galėtų atnešti tokios lengvatos įvedimas ir kas bus galutiniai naudos gavėjai.
„Tiesiogiai vertinti vien pinigais, buhalteriškai, mechaniškai nesiūlau, kadangi tai yra visa grandinė dedamųjų. Maitininantis sveikai, mažėja išlaidos sveikatos apsaugai, žmonės mažiau serga, mažėja išmokų. Naudos gavėjai būtume mes visi ir tuo pačiu tai skatintų ekologinių ūkių plėtrą“, – į klausimą atsakė V.Jukna.
R.Tamašiūnienė Seimo kolegos klausė, kodėl šis sprendimas apima tik PVM, o ne trumpųjų tiekimo grandinių efektyvinimą.
V.Jukna pritarė, kad turi būti taikomos visos priemonės skatinti ekologiškų produktų vartojimą. „Jeigu būtų tokia galimybė siūlyčiau nustatyti ir nulinį tarifą, bet tokios galimybės nėra", – sakė parlamentaras.
M.Majauskas atkreipė dėmesį, kad ši priemonė gali nebūtinai pasiekti numatytus kainos mažinimo tikslus. „Jeigu mes norime sumažinti kainą ir tikime, sumažintas PVM nereguliuojamoje rinkoje, kur yra neribota konkurenciją, sumažins kainą, tai mes esame labai naivūs. Jei taip ir įvyktų, kaina būtų sumažinta ir turtingam, ir neturtingam. Daug taiklesnė priemonė būtų padėti tam, kuris negali to įpirkti, tiems, kam tos pagalbos reikia“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio ekologiškiems produktams išaiškinimo savo išvadą pateikė ir teisingumo ministerija. Ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, įvedus tokią lengvatą gali kilti papildomų neaiškumų dėl sąžiningos konkurencijos. Anot ministerijos, prieš priimant sprendimą turėtų būti įvertinta, ar ekologiškus maisto produktus, kuriems Įstatymo projektu siūloma taikyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą, ir tokių savybių (ekologiškumo) neturinčius maisto produktus vidutinis vartotojas gali laikyti panašiais produktais, t. y. ar jie turi panašių savybių ir ar tenkina panašius vartotojų poreikius.
„Jei būtų nustatytas šių produktų panašumas ir ekologiškumo savybė neturėtų lemiamos reikšmės vidutiniam Lietuvos vartotojui, tačiau šio vartotojo pasirinkimui galėtų turėti įtakos skirtingų PVM tarifų taikymas, tokiu atveju būtų pažeistas mokesčių neutralumo principas“, – rašoma ministerijos išvadoje.
Parlamentarų siūlymu, jei tokie pakeitimai būtų priimti, įstatymas įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d.
