Kaip sakė komiteto pirmininkė konservatorė Laima Liucija Andrikienė, į posėdį pakviesti Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos banko, asocijuotų verslo struktūrų atstovai.
„Iššūkių yra labai daug – Lietuvos ir Kinijos santykiai, rinkų diversifikavimas. Lietuva gerokai aktyvesnė Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Apie tai kalbėsime“, – BNS sakė L.L. Andrikienė.
Komiteto pirmininkė abejoja, ar per posėdį bus spėta paliesti ir aptarti baltarusiškų trąšų per Lietuvos teritoriją tranzitą.
Ji įsitikinusi, kad penktadienį bus pirmoji ekonomikos atsparumo ir iššūkių aptarimo dalis.
„Pritrūksime laiko ir turėsime posėdį pratęsti kitą dieną. Ir galvojame, kad pratęsimas turėtų būti kartu su Ekonomikos komitetu, nes tų temų, kurias reikia pasvarstyti, yra daug“, – teigė L.L.Andrikienė.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o vėliau ir Vyriausybė paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis bei 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Sutartis nuo vasario bus nutraukta.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Tuo tarpu Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
