„Tam reikėtų koreguoti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, dėl to būtų reikalingas platus politinis sutarimas“, – BNS sakė M. Majauskas.
Pasak jo, vertinant galimų projektų atsiperkamumą galėtų būti pasitelkta Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA), taip pat Valstybės kontrolė, kuri vertintų bendrus skolos limitus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra siūlęs steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų programą ar fondą, jam panaudojant Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas, tačiau M.Majauskas tokią galimybę vertino santūriai.
„Aš norėčiau matyti paprastesnį procesą, tiesiog koreguoti konstitucinį įstatymą sudarant (savivaldai – BNS) papildomas galimybes skolintis. Įvairiausi fondai irgi yra galimas variantas, tačiau pakankamai ilgas ir sudėtingas kelias. Fondų steigimui reikalingi atskiri įstatymai, atskira valdymo struktūra ir kiti panašūs dalykai“, – aiškino BFK pirmininkas.
„Aš siūlyčiau eiti trumpesniu keliu“, – pridūrė jis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, vasarį pristatę rekomendacijas Lietuvai, teigė, kad šalies viešosios investicijos tebėra labai mažos, be to, savivaldybės turi mažai fiskalinio savarankiškumo bei galimybių didinti viešąsias investicijas ir išlaidas, taip pat sutaupyti. Organizacija rekomenduoja Vyriausybei suvienodinti taisykles, atsisakyti grynojo skolinimosi limito bei atskirti einamąsias ir kapitalo sąskaitas.