Antradienį komitetas nutarė, kad trijų Seimo „valstiečių“ parengtos tai numatančios įstatymų pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Po šios išvados jas bus galima pateikti svarstyti Seimui.
Pagal projektą, gyventojai profesinėms sąjungoms galėtų pervesti nebe 2 proc. savo pajamų mokesčio, kaip yra dabar, o 3 procentus.
Be to, dėl šios paramos profsąjungoms nebereikėtų konkuruoti su kitomis nevyriausybinėmis, biudžetinėmis organizacijomis. Anot projekto, gyventojai 3 proc. savo pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms pervestų papildomai – šalia 2 proc. GPM paramos visuomeninėms, religinėms, biudžetinėms, labdaros organizacijoms ir 1 proc. partijoms.
„Mums reikėtų ieškoti galimybių stiprinti realų socialinį dialogą. Gerai, kad pavyko priimti naują Darbo kodeksą, jis numato formaliai galimybę stiprinti socialinį dialogą stiprinant darbo tarybų ir profesinių sąjungų vaidmenį. Bet realiai tas vaidmuo nepasireikš. Jau dabar gauname daug informacijos, kad viskas vyksta formaliai“, – antradienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį sakė premjero patarėjas Boguslavas Gruževskis.
Anot jo, profesinių sąjungų veikėjus reikia finansiškai paskatinti užsiimti šia veikla.
B.Gruževskio teigimu, ši skatinimo priemonė galėtų būti priimta kaip laikina. Pasak jo, dvejus-trejus metus reikėtų pažiūrėti, kaip ji veikia, ar yra efektyvi.
Vienas iš projekto autorių „valstietis“ Tomas Tomilinas aiškino, kad profsąjungos atstovauja didžiausiam šalyje žmonių skaičiui – dirbantiesiems.
„Profsąjungos šiandien atstovauja apie 70 proc. darbingų žmonių, tai yra didžiausia grupė Lietuvoje. (...) Profsąjungos negali sau leisti konkuruoti su mokyklomis, darželiais, nereikalauja iš žmonių to procento. Jeigu įstojai į profsąjungą, nereikalauja tų 2 proc., jeigu žmogus jau yra skyręs darželiui, religinei ar nereliginei bendruomenei, nėra prievartinio reikalavimo: duok mums tuos 2 procentus. Tokia politika yra profsąjungų“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu Seimo teisininkų išvadoje nurodoma, kad išskirtinių sąlygų sudarymas profesinėms sąjungoms gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Tačiau dauguma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių nutarė, kad tai būtų pozityvi diskriminacija.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, gyventojai profsąjungoms arba kitoms visuomeninėms, biudžetinėms organizacijoms, meno kūrėjams gali pervesti 2 proc. savo pajamų mokesčio.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai savo pajamų mokesčio dalį už 2016 metus profsąjungoms pervedė per 8 tūkst. asmenų. Tai sudarė 202,5 tūkst. eurų.
