Seimo BFK vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad liepą išaugus Registro centro kai kuriems įkainiams žmonės masiškai neberegistruoja paveldėto turto.
„Žmonės masiškai atsisako registruoti paveldimą turtą, nes kai išgirsta, kad anksčiau 80-100 eurų kainavo, dabar 500 eurų, žmonės atsisako registruoti, iš to gimsta teisinis chaosas. Jei dėl finansų trūkumo atsisakys registruoti gyventojai turtą, turėsime daug teisinių ginčų“, – komiteto posėdyje sakė V.Ąžuolas.
Registrų centrui pakeitus savo įkainius Notarų rūmai paskelbė, kad dažniausiai teikiamos Registrų centro paslaugos nuo spalio pabrango du-penkis kartus, o labiausiai tai pajuto notarų klientai, tvarkantys paveldėjimo reikalus, ir nekilnojamąjį turtą perleidžiantys asmenys.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis komiteto posėdyje tvirtino, kad kai kurie įkainiai pakilo net dešimtį kartų, o tai esą įrodo duomenų, kiek notarų klientai Registrų centrui sumokėjo rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais, o kiek – spalį, palyginimas.
Jis pateikė konkretų pavyzdį – Vilkaviškio rajono notaras Registrų centrui rugsėjį sumokėjo 2000 eurų, surinktų iš klientų, o spalį – beveik 11 tūkst. eurų.
Prašys perskaičiuoti įkainius
V.Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad be šeimininko likęs turtas pareikalaus iš valstybės daugiau lėšų, nes reikės jį prižiūrėti, bandyti parduoti.
„Tad bandome sutaupę vienoje vietoje, bet išleidžiame kitoje“, – atkreipė dėmesį komiteto pirmininkas.
Tiesa, Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius paprieštaravo, kad padaugėjo atvejų, kad gyventojai neatsiima paveldėto turto. Pasak jo, spalį tokių atvejų buvo 479, liepą – šimtu atvejų daugiau, o sausį – 150-čia atvejų daugiau.
Jis tvirtino, kad naujoji Registrų centro įkainių metodika remiasi savikaina, o didžioji dalis paslaugų atpigo. Visgi jis sutiko, kad susidaro situacijų, kai paveldint mažą turtą jis kainuoja pigiau nei jo įregistravimas.
Išklausęs visas puses Seimo BFK nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu peržiūrėti padidintus Registrų centro įkainius.
„Registrų centro įkainiai gali būti paremti kaštais, bet yra paslaugų, kurios yra jautriausios ir kurios galėtų būti subsidijuojamos kitų paslaugų surenkamomis pajamomis“, – pritarė komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
Mažinti įkainius siūlo ir Teisingumo ministerija
Registrų centras teikia apie 290 įvairių paslaugų. Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius posėdyje tikino, kad paaugo tik nedidelės dalies paslaugų įkainių, o daugumos – sumažėjo.
Pasak S.Urbanavičiaus, pati įkainių skaičiavimo metodika buvo priimta po kelių audito kompanijų rekomendacijų, kurios pagrindinė idėja – paslaugos kaina turi priklausyti nuo savikainos.
Tiesa, jis sutiko, kad paveldėjimo įkainiai išaugo.
„Mes kalbame apie paveldėjimą, kas svarbu, bet didžioji dalis – ta dalis, kuri buvo be galo aktuali verslui, startuoliams, kitos paslaugos – pigo drastiškai dešimtimis kartų, nes kainodara paremta principais, kad brangiausiai kainuoja paslauga, kuri reikalauja žmogaus įsikišimo“, – sakė Registrų centro vadovas.
S.Urbanavičius tvirtino, kad Registrų centras analizuoja situaciją ir sprendžia problemas – dėl to kreipėsi į Teisingumo ministeriją su pasiūlymu taikyti tokiais atvejais kompensavimo mechanizmus išskiriant visuomenėje jautriausias gyventojų grupes.
Teisingumo ministerija antradienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, jog po savaitės taip pat teiks Vyriausybei pasiūlymus, kaip sumažinti padidėjusius įkainius paveldint ar dovanojant turtą. Nauja tvarka nustatytų įkainių „lubas“ arba mažesnius įkainius, kai registruojama nuosavybė į kelis turto objektus.
Pasak teisingumo ministro E.Jankevičiaus, jeigu įkainių metodika ydinga, ją būtina ištaisyti.
Teisingumo ministerija pateikė pavyzdį, kai iki spalio 14-kos 4,7 tūkst. eurų vertės nekilnojamų daiktų nuosavybės perregistravimas konkrečiam žmogui kainavo apie 40 eurų, nuo spalio 1-osios – jau 154 eurus, o 15-kos 5,3 tūkst. eurų vertės objektų kitam žmogui – atitinkamai 46 ir 258 eurus.
