Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.
Aplinkos ministerija, gruodį Seimui pateikusi pirmuosius siūlymus iš žaliosios mokesčių pertvarkos paketo, siekia, kad mokėdami po 60 eurų už 1 tūkst. litrų, ūkininkai įsigytų ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų dyzelino per metus galėtų nuo 2024 metų vidurvasario, o iki 50 tūkst. litrų – nuo 2025 metų liepos.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad nėra pagrindo skubėti nustatyti lubų.
„Nustatyti laiptai niekaip nepakeis kuro naudojimo, o be to, ir neturime kuo pakeisti (kuro žemės ūkio technikai – BNS), todėl kaip arė, taip ars tas traktorius, jis sunaudos kuro tiek pat, tik mes jam dar uždedame akciją, nevažiuojančiam keliais. To akcizo aukšto nebuvimas ir yra, kad jis nesinaudoja kelių infrastruktūra, o važinėja laukuose ir tą kurą degina ten“, – prieš komiteto balsavimą teigė V.Pranckietis
Konservatorius Andrius Vyšniauskas prognozuoja, kad kuro alternatyvos žemės ūkio technikai atsiras apie 2027-2030 metus, kai vandenilio technologija pasieks masinio vartojimo lygį.
„Auga Group“ generalinis direktoriaus Kęstučio Juščiaus teigimu, vienas didelis, 300 arklio galios traktorius išmeta taršos tiek pat, kiek sutaupo 100 elektromobiliais mieste važinėjančių žmonių.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas įspėjo, kad nuolaidos dėl žemdirbių dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms yra negalimos žinant, kad Seimas atmetė naujo automobilių taršos mokesčio idėją.
„Ką tik atmetus Seimui automobilių taršos mokesčio pateikimą, nebeliko realių priemonių, kurios mažintų taršą. (...) Vieno instrumento atsisakius reikia kalbėti apie kitų instrumentų sustiprinimą. (...) Negalima viskam sakyti ne ir toliau didinti vartojimą“, – teigė jis.
Pagal Apsaugos ministerijos variantą nustačius lubas, nuo 2024-ųjų vidurvasario pigesnių degalų virš 100 tūkst. litrų, ministerijos teigimu, nebegalėtų įsigyti 247 ūkiai arba 0,2 proc. ūkininkų, o nuo 2025-ųjų – atitinkamai 721 ūkį arba 0,6 proc. ūkininkų.
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sako, kad nuo 2024 metų įsigaliosiančios lubos nebus skausmingos ir palies tik pačius didžiausius ūkininkus.
„Šituo pokyčiu nesitikime masinio pokyčio. Tai, mūsų supratimu, būtų patys progresyviausi ūkiai, kurie dėl savo masto galėtų ir turėtų pirmieji taikyti moderniausias technologijas, tai visų pirma beariminę žemdirbystę. Tos kvotos ženkliai mažėja arimo procesu, iki 4 kartų, jeigu pereinama prie tos beariminės žemdirbystės“, – kalbėjo viceministrė.
G.Krušnienės teigimu, Modernizavimo fonde beariminei žemdirbystei numatyta 8 mln. eurų parama su dar 30 mln. eurų rezervuota suma.
V. Pranckietis skaičiavo, kad už 8 mln. eurų galima įsigyti 80 sėjamųjų, kurios pajėgtų apsėti ne daugiau kaip po 1 tūkst. hektarų.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad dėl lengvatos žaliajam žemdirbių kurui biudžetas netenka 92 mln. eurų akcizų pajamų.
2020-2021 metams leidimą įsigyti „žalią“ dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad lengvatos dyzelinui ūkininkams turėtų nebelikti iki 2024 metų.
Seime svarstomu Akcizų įstatymo projektu Apsaugos ministerija siūlo 2023-2025 metais mažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų iš viso atsisakyti bei didinti tarifus.
