Planuojama, kad Vyriausybės išvada dėl prezidento parengtų įstatymo pataisų Seimą pasieks lapkričio 13-ąją.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, skurde ir socialinėje atskirtyje Lietuvoje dabar gyvena 790 tūkst. žmonių. Jo teigimu, spartus atlyginimų augimas ir ne toks intensyvus pensijų indeksavimas lems tai, kad pagyvenusių žmonių skurdo rodikliai dar pablogės.
„Pensininkų pajamų augimas nespėja augti su ekonomika ir vidutinių pajamų didėjimu“, – komiteto posėdyje tvirtino S.Krėpšta. Anot jo, Lietuvoje pensijoms skiriama 6-7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 11-12 procentų.
G.Nausėda siūlo 2020 ir 2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų – 1,91 procentinio punkto.
Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos „valstietės“ Rimos Baškienės skaičiavimais, prezidento siūlomas papildomas bazinės pensijos indeksavimas vidutiniškai pensijas padidins tik trimis eurais.
Lėšų spartesniam pensijų didinimui G.Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei nuo 15 iki 20 proc. didinant su ne darbo pajamomis susijusius GPM tarifus.
G.Nausėda siūlo 2020 ir 2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.
Dėl įstatymuose įtvirtino pensijų indeksavimo, senatvės pensija kitąmet turėtų augti 8,11 proc. iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu pasiektų 395 eurus. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė yra nurodžiusi, kad kitąmet mažiausios pensijos didės 17 eurų, o didžiausios, viršijančios 600 eurų, – 58 eurais.
G.Nausėdos siūlomų įstatymų pakeitimai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės biudžetu.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad Seime bus pritarta prezidento mokesčių siūlymams, jei jie neprieštaraus Vyriausybės planams.
