Pasak komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, šios lėšos galėtų būti numatytos iš įplaukų už valstybinės žemės nuomininkams suteiktą galimybę statyti naujus ar rekonstruoti statinius ir įrenginius.
„Turime moralinę teisę ir tikrą lėšų šaltinį, sukurtą kažkada taip pat užsispyrusiu Kaimo reikalų komiteto sprendimu, todėl toks pasiūlymas turėtų būti teiktinas“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V.Pranckietis.
Pasak jo, iš šio lėšų šaltinio per devynis šių metų mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus jau surinkta 9 mln. eurų.
Parlamentaras Juozas Baublys atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjo atlyginimai seniūnijose turėtų atitikti Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo atlyginimą, o specialistų – tokios pat pareigybės ministerijoje.
„Visur darbuotojai atlieka panašų darbą, tas pačias funkcijas, tai turėtų ir atlyginimai būti atitinkami“, – teigė jis.
Dalis parlamentarų taip pat ketina įregistruoti siūlymą skirti papildomai 300 tūkst. eurų Valstybinės maisto ir veterinarijos veiklos skaitmenizavimui. Pati tarnyba siekė 953 tūkst. eurų finansavimo, tačiau jis nebuvo patvirtintas.
Laikinoji tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė posėdyje teigė, kad dabar didžioji dalis kontrolės yra neskaitmenizuota, specialistai daug ką turi atlikti rankiniu būdu.
„Ta funkcija reikalauja didelių mūsų žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų, jie panaudojami neefektyviai. Norime efektyvinti ir kad paslauga būtų suteikiama greičiau pareiškėjui“, – komiteto posėdyje sakė A.Mikalauskienė.
Dabar savivaldybių žemės ūkio funkcijoms vykdyti biudžete numatyta 2 mln. eurų – šis finansavimas siekia praėjusių metų lygį.
Darbo užmokesčiui Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms kitų metų biudžeto projekte skirta 418 tūkst. eurų, algoms didinti mažiausiai uždirbantiems Valstybinės augalininkystės ir Žuvininkystės tarnybų darbuotojams – 606 tūkst. eurų.
