Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs socialdemokrato Gintauto Palucko siūlymą gamybos apimčių kartelę sumažinti iki 50 tūkst. hektolitrų.
Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, ministerija G.Palucko siūlymui neprieštaravo, bet komitete ją parėmė vienintelis Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Andrius Palionis.
Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, jeigu būtų pritarta mažesnei ribai, lengvata negalėtų pasinaudoti kelios šeimų valdomos alaus daryklos, pavyzdžiui, „Rinkuškiai“.
Komitetas anksčiau yra pritaręs M.Majausko siūlymui dėl akcizo lengvatos mažiesiems aludariams.
Ne masinės gamybos alui, kitaip vadinamam kraftiniu alumi, jis siūlo taikyti 50 proc. tarifo. Tokia lengvata galėtų pasinaudoti mažosios alaus daryklos, kurių Lietuvoje yra 58. Sumažintas tarifas būtų taikomas ne visam jų pagamintam alui, o tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per metus.
Jeigu Seimas antradienį pritars, alui akcizas kitąmet didėtų 10 proc. iki 7,82 euro už hektolitrą, 2023 metais – iki 8,6 euro, o 2024 metais – iki 9, 46 euro. Dėl to vien kitąmet pusė litro alaus pabrangtų 2 centais.
