Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.
Sprendimą dėl didesnių tarifų BFK priėmė trečiadienį, dar kartą apsvarstęs loterijų ir lošimų organizatorių apmokestinimą keičiančias Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisas.
Iš BFK posėdyje dalyvavusių 11 parlamentarų devyni pritarė siūlymui dėl didesniu tarifų, du komiteto nariai susilaikė. Dabar BFK siūlymą svarstys Seimas.
Pasak BFK vadovo konservatoriaus Mykolo Majausko, jei Seimas pritars komiteto siūlymui dėl didesnių tarifų, iš nuotolinių ir antžeminių lošimų organizatorių į biudžetą kitąmet bus papildomai surinkta apie 6,3 mln. eurų, o iš loterijų rengėjų – 7 mln. eurų.
M.Majauskas pabrėžė, kad tokį tarifų padidinimą verslas turėtų priimti kaip savo „svarbų indėlį stiprinant psichinę ir fizinę Lietuvos žmonių sveikatą“.
„Komitetas neturi tikslo demonizuoti loterijų ir lošimų verslo“, – tvirtino M.Majauskas.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sakė, kad ministerija komiteto siūlomiems tarifams pritaria.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas stebėjosi, kad lošimų bei loterijų organizatoriai moka mažiau mokesčių nei gyventojai už prekes.
„Už duoną mokame 21 proc. PVM, o už loterijos bilietą – 13 proc.“, – teigė parlamentaras.
Loterijų asociaciją atstovaujantis lobistas Andrius Karaliūnas naujas pataisas pavadino korupcinėmis. Pasak jo, jeigu Seimas pataisas priimtų, loterijų organizatoriai būtų apmokestinami triskart labiau nei azartinių lošimų organizatoriai.
„Nuo uždirbtų pajamų (loterijų organizatoriai – BNS) sumoka 29 proc. mokesčių, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei visų rūšių azartinių lošimų mokami mokesčiai“, – komitete teigė A.Karaliūnas.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociaciją atstovaujanti lobistė Dovilė Murauskienė pabrėžė, kad naujais mokesčiais siekiama labiau apmokestinti B kategorijos lošimų automatus.
„B kategorijos lošimų automatams būtų didesnė finansinė našta“, – tvirtino D.Murauskienė.
B kategorijos lošimų automatams būtų didesnė finansinė našta.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos, vienijančios užsienio kapitalo bendroves, direktorius Mantas Zakarka pasigedo platesnių diskusijų dėl siūlomų pataisų.
M.Majausko teigimu, dabar šalyje veikia 10 lošimų ir loterijų organizatorių, o šių įmonių pelnas per metus siekia 30 mln. eurų.
Pasak jo, jeigu 2019 metais antžeminiai lošimų sudaro 64 proc. visų lošimų, tai dabar situacija kardinaliai pasikeitusi – nuotoliniai lošimai jau užima 80 proc.
Jis įsitikinęs, kad ir antžeminių, ir nuotolinių lošimų organizatoriai turi būti apmokestinami tuo pačiu tarifu.
Komiteto vadovo teigimu, 2021 metų veiklos rodikliai sako, kad momentinės loterijos sudaro pusę ar net daugiau visų loterijų.
„Tradicinės loterijos po truputi virsta azartiniais lošimais“, – pastebėjo M.Majauskas.
Jis siūlo įvertinti poreikį tikslinti loterijų reguliavimą, nes loterijų ir lošimų pobūdis tampa labai panašus.
Vyriausybė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis nuotolinius lošimus siūlė apmokestinti 13 proc., antžeminius – 18 proc., o loterijoms tarifo nutarė nekeisti – jis būtų likęs 13 proc., nes Seimas lapkričio pradžioje pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką – pagal ją nuo kitų metų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą.
Dabar loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams.
