Labiausiai – tris kartus, lyginant su dabar galiojančiu įmokų į biudžetą tarifu, augtų mokesčiai loterijų organizatoriams, o tarifas nuotoliniams ir antžeminiams lošimams būtų vienodas. Be to, vietoj fiksuoto dydžio mokesčio būtų apmokestintos lošimo organizatorių pajamos.
Tai siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, penktadienį apsvarstęs Vyriausybės pateiktas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas. Galutinį sprendimą iki Kalėdų priims Seimas.
Siūloma, kad loterijų organizatoriai nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės mokėtų ne 13 proc., kaip buvo Seimas nutaręs anksčiau, o 15 procentų. Tai leistų surinkti 2,5 mln. eurų papildomų pajamų į biudžetą.
Seimas lapkričio pradžioje pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką, nustatydamas, kad nuo kitų metų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą, nes dabar moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams.
Komitetas nutarė, kad nuotolinių lošimų organizatoriai turėtų mokėti 18 proc. mokestį (nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo) vietoje dabar numatytų 13 proc. ir dėl to į biudžetą būtų surenkama papildomai 3 mln. eurų.
„Pavojingumas panašus, sąnaudos organizuoti nuotolinius lošimus yra mažesnės, pajamų augimas dramatiškas – per metus (2020-uosius lyginant su 2021-aisiais – BNS) maždaug 100 proc.“ – kalbėjo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pasak jo, nuotoliniai lošimai sudaro 80 proc. visų lošimų.
„Kodėl jiems turėtume taikyti mažesnį mokestį?“ – svarstė parlamentaras.
Organizuojant antžeminius lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas taip pat būtų taikomas 18 proc. mokesčio tarifas – jis būtų taikomas sumai, gautai iš lošėjų statomų sumų, atėmus faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą. Biudžeto pajamos dėl to papildomai augtų 1 mln. eurų.
Iš viso iš loterijų ir lošimų į biudžetą papildomai įplauktų apie 6,5 ml. eurų pajamų.
M.Majauskas prognozuoja, kad po tokio komiteto sprendimo bus lošimų verslo atsakas.
„Po šito sprendimo dar ne vienas apie save paskaitysime įdomiausių dalykų. Gali ir šmeižto kampanijų prasidėti dėl tokių sprendimų. Noriu užtikrinti, jeigu tas bus, grįšime prie mokestinių klausimų su dar agresyvesniais pasiūlymais“, – žadėjo jis.
B kategorijos lošimus organizuojančias bendroves „Tete-a-tete casino“ ir „Unigames“ vienijančios Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociaciją atstovaujanti lobistė Dovilė Murauskienė apgailestavo, kad tiek riboto, tiek neriboto statymo lošimų organizatoriams nustatomas vienodas mokesčio tarifas.
„Ir mažesnės, ir didesnės rizikos lošimai apmokestinami vienodai. Tai veda į ribotų lošimų nykimą, o neribotų statymų lošimų bei loterijų dominavimą rinkoje“, – komitete teigė ji.
Dabar organizuojant lošimus A kategorijos automatais, B kategorijos automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą – 260 eurų per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą – 130 eurų per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2,3 tūkst. eurų per mėnesį.
Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo: organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, taikomas 18 proc. mokesčio tarifas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo, o organizuojant nuotolinius lošimus – 13 procentų.
