Jos įsigaliojimo datą pavėlinti siūlė Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas. Pasak jo, Žemės įstatymo projekto rengimas ir priėmimas užtruko, todėl nerealu iki kovo parengti jį lydinčius teisės aktus.
„Be to, numatant esminį teisinio reguliavimo keitimą ir naujas teisės normas, reikalaujančias specifinio įgyvendinimo ir pasiruošimo, itin svarbu, jog įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai būtų priimti ne tik kokybiškai ir laiku, bet ir paliekant pakankamai laiko su nauju teisiniu reguliavimu susipažinti, jam pasirengti ir prie jo prisiderinti tiek valstybinės žemės nuomininkams, tiek ir viešojo administravimo subjektams“, – rašoma V.Mitalo siūlyme.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, jog dabar siūloma data – kitų metų kovo 1 diena – yra pakankamas laikas ministerijai parengti teisės aktus.
„Pasirengimui įstatymo įgyvendinimui reikėtų trijų–keturių mėnesių, tai jeigu per šitą prizmę žiūrėti, tai 2022 metų kovo pirma būtų pakankamas laikas, nuo kada šis įstatymas galėtų įsigalioti“, – komiteto posėdyje teigė viceministras.
Prezidento patarėja Agnė Jakstienė sakė, jog kovo 1 diena atliepia teisėtų lūkesčių principą.
Kaimo reikalų komitetas taip pat nepritarė V.Mitalo siūlymui, jog nauja tvarka būtų netaikoma projektams, kurių projektiniai pasiūlymai jau parengti ir jiems pritarė savivaldybė.
V.Mitalas nurodo, jog pataisoms įsigaliojus smarkiai išaugtų statybos kaštai, todėl statytojai gali apskritai nebetęsti pradėtų projektų arba gali būti priversti keisti projektinių pasiūlymų sprendinius.
D.Dudutis teigė, jog tai gali būti landa daliai verslo apeiti įstatymą ir nemokėti mokesčio.
„Matome grėsmių, kad tai būtų galbūt landa nemažai daliai verslo apeiti pagrindines įstatymo nuostatas dėl apmokestinimo ir manome, jog diskutuoti apie teisėtų lūkesčių atsiradimą galima galbūt tuomet, jeigu jau būtų išduotas leidimas statybai arba prasidėtų de facto statybos tais atvejais, jeigu leidimo statybai nereikia“ – teigė D.Dudutis.
A.Jakstienė taip pat nepritarė tokiam V.Mitalo siūlymui.
„Reguliavimas, jeigu yra nustatoma pusę metų ar metus laiko, tu pasitvirtinsi projektinius pasiūlymus arba gausi statybą leidžiantį dokumentą ir galėsi nemokėti mokesčio, tai tikrai nereiškia teisėtų lūkesčių apsaugos. Priešingai, taip yra sudaroma galimybė susikurti tokį lūkestį ir atsileisti save nuo mokesčių“, – sakė ji.
Seime ketvirtadienį vėl numatytas balsavimas dėl ažiotažą sukėlusių Žemės bei Statybos įstatymų pataisų.
Jei jos būtų priimtos, statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.
