Komitetas pritarė tokioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Jas toliau svarstys Seimas.
Pakeitimų autorius konservatorius Andrius Vyšniauskas aiškino, kad geriamojo vandens tiekimas yra valstybės reguliuojama veikla, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustato kainas, o jei įmonės užsiimtų ir kitomis veiklomis, būtų sunku atskirti kaštus, apskaičiuoti kainą.
Tuo metu Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė teigė, kas jau yra tokia praktika, kai kelias komunalines paslaugas teikia viena įmonė, tai nesukelia kliūčių.
„Elektrėnų komunalinio ūkio įmonėje yra atliekos, šilumos ūkis ir vandentvarka. (...) Nematome kliūčių, kodėl įmonės negalėtų optimizuotis, jungtis ir vykdyti skirtingas veiklas“, – sakė A.Kazlauskienė.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė komitete sakė, kad susijungti skirtingų komunalinių atliekų tiekėjai nori ne vienoje savivaldybėje. Jos teigimu, susijungimai arba diskusijos dėl to vyksta Marijampolėje, Trakuose, Zarasuose, Biržuose, Ignalinoje.
Viceministrė sakė, kad įmonėms susijungus, nebūtų galima sustabdyti įkainių gyventojams kėlimo.
Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens, įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.
Aplinkos ministerija teigė, jog nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.