Kaip komiteto posėdžio išvakarėse BNS sakė jo pirmininkas Mindaugas Lingė, diskusijoje bus vertinami Lietuvos konkurencijos tarybos turimi duomenys apie koncentracijos mažmeninės prekybos rinkoje tendencijas.
„Nes paskutiniai atnaujinimai yra daryti, berods, 2015 metais. Norime pasižiūrėti, ar turime kažkuo išskirtinę situaciją ar tendencijos išlieka panašios, o gal vyksta kokie pokyčiai“, – teigė M.Lingė.
„Jie (Konkurencijos taryba – BNS) prižiūri ir stebi pagrindinius penkis didžiuosius prekybos tinklus ir mato, kokie procesai vyksta“, – sakė komiteto vadovas.
Konkurencijos tarybos ekspertams palyginus skirtingų mažmeninės prekybos sektorių pelningumo rodiklius Lietuvoje, paaiškėjo, kad 2020–2021 metais mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, sektoriuje, į kurį ir patenka didieji tinklai, pelningumo rodikliai nėra didesni nei kituose mažmeninės prekybos sektoriuose.
Konkurencijos tarybos duomenimis, didžiųjų prekybos tinklų koncentracija 2019–2021 metais sumažėjo, ji taip pat reikšmingai nesiskiria nuo koncentracijos kitose Baltijos valstybėse.
Vidutinių metinių 2019–2022-ųjų laikotarpio duomenų apie mažmeninės prekybos tinklams tenkančią kai kurių maisto produktų kainų dalį analizė parodė, kad skirtingų maisto produktų kategorijų kainų struktūra yra nevienoda: pavyzdžiui, duonos produktų, vištienos bei daržovių mažmeninės prekybos segmentui tenkanti kainų dalis 2022 metais buvo didžiausia per nurodytą laikotarpį, tačiau pieno produktų, mėsos gaminių (kiaulienos bei galvijų) ir kiaušinių – mažiausia.
Konkurencijos tarybos duomenimis, pieno produktų kainų dalis, tenkanti mažmeninei rinkai, 2022 metų pabaigoje buvo didesnė nei tuo pačiu metu 2021-aisiais.
Todėl taryba sako, kad nėra aiškių požymių, kad mažmeninės prekybos tinklų vidutinis metinis pelningumas 2022 metais būtų ženkliai padidėjęs lyginant su 2020–2021 metais.
2021 metais penkių didžiųjų prekybos tinklų pardavimų dalis Lietuvoje siekė 76,6 proc., o 2019 metais ji buvo 77,57 proc. Didžiausią dalį rinkoje turinčio prekybos tinklo „Maxima“ rinkos dalis 2021 metais sumažėjo iki 32,6 proc. nuo 35,85 proc. 2019 metais.
Konkurencijos tarybos duomenimis, penki didžiausi prekybos tinklai Estijoje užima apie 80 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Latvijoje du tinklai dalinasi apie 60 proc. prekybos rinkos.
2021 metais koncentracijos lygis Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje sumažėjo iki 1568, o 2019 metais jis siekė 1746. Estijos ji buvo mažiau koncentruota ir indeksas siekė 1488, o Latvijoje siekė 1781.
