Seime ketvirtadienį pradėtas svarstyti kitų metų šalies biudžetas. 15min jau rašė, kad Finansų ministerija teikia deficitinį valstybės biudžetą, tačiau perteklinius socialinio draudimo ir savivaldybių biudžetus – bendras valdžios sektoriaus biudžeto perteklius siektų 0,6 proc. BVP.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pristatydamas komiteto išvadas, patikino, kad gauta pasiūlymų biudžeto išlaidas didinti 850 mln. eurų sumai yra nereali.
„Įsivaizduojame, kokia tai suma. Galimybių net ir nedidelę tų asignavimų dalį įtraukti į biudžeto rodiklius negalėjome. Konkrečiai komitetai pateikė pasiūlymus asignavimus padidinti apie 200 mln. eurų“, – sakė S.Jakeliūnas.
Jis patikino, kad papildomų finansavimo šaltinių, kuriuos nurodė Seimo nariai, panaudoti negalima.
„Iš valstybės įmonių į biudžetą mokami dividendai jau yra suplanuoti, taip pat numatyti asignavimai skolai aptarnauti – turbūt įsivaizduojate, kas atsitiktų, jei nustotume mokėti palūkanas už paskolas, paimtas iš bankų“, – didesnių išlaidų viltis braukė S.Jakeliūnas.
Tačiau jis siūlė Seimui atsižvelgti į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas išvadas ir pastabas. Mat kilo abejonių, kokį atskaitos tašką pasirinkti skaičiuojant biudžeto rodiklius – ar Stabilumo programą, ar naujausius aktualius šių metų duomenis.
S.Jakeliūnas taip pat pažymėjo, kad valstybės rezervas labai menkas.
„Visų biudžetų perteklių arba balansų suma ir leidžia planuoti didesnes išlaidas kitais metais. Tačiau kadangi valstybės biudžetas yra deficitinis, reikia dar geriau valdyti finansus. Žinome Estijos pavyzdį prieš 10 metų – jų biudžeto ar viešųjų finansų sukauptas rezervas siekė 10 proc. BVP ir juo buvo finansuojamos išlaidos krizės metais“, – sako S.Jakeliūnas ir pažymi, kad rezervo neturėjusi Lietuva patyrė skaudžių pasekmių.
Pritarė visi komitetai
Visi Seimo komitetai pritarė biudžeto projektams, daug jų teikė kone identiškas išvadas – teikė pasiūlymą patobulinti projektą pagal gautas pastabas ir pasiūlymus.
Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pateikė platų pageidavimų sąrašą, nors komitetas projektams pritarė vienbalsiai.
„Negalėsiu taip greitai atraportuoti, – sakė A.Sysas. – Norėsiu atkreipti šiek tiek dėmesį, ką siūlome Vyriausybei keisti.“
Jis apgailestavo, kad neatsižvelgta į daug visuomeninių organizacijų, Seimo narių, pavienių piliečių, ugniagesių, vaiko teisių apsaugos specialistų siūlymų.
„Komitetas rekomendavo Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į tokius siūlymus. Pirmiausia per mažai suplanavo Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai – jiems trūksta netgi darbo apmokėjimui, pagal tuos dydžius, kuriuos numatė Vyriausybė. Siūloma peržiūrėti ir remti labiau socialiai remtinų asmenų įdarbinimą – siūlome užimtumo programą padidinti 10 mln. eurų“, – sakė A.Sysas.
Toliau jis pasigedo paramos su „šešėliu“ kovojančiai Valstybinei darbo inspekcijai, pagalbos telefonui, siūlė perskirstyti socialinės apsaugos programos lėšas 27 mln. eurų, didinti bazinę socialinę išmoką, pagal kurią apskaičiuojamos išmokos neįgaliesiems, didinti paramą būstą rajonuose įsigyjančioms šeimoms 6 mln. eurų.
Galiausiai A.Sysas buvo nutrauktas, nes pasibaigė jam skirtas laikas.
Po jo pageidavimus be saiko vardijo ir jau buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas – daugiausia pareigūnų darbo užmokesčiui, aprūpinimui, sienos priežiūrai, policijos ir kitoms sritims. Milijoninius pageidavimus, anot jo, turėtų padengti valstybės valdomų įmonių dividendai.
Seimo narys Mindaugas Puidokas atkreipė dėmesį, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ES lėšų įsisavinimui.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys siūlė išlaikyti finansavimą kelių priežiūrai, nemažinti kofinansavimui reikalingų lėšų.
„Komitetas iš esmės pritaria įstatymo projektui su išvardintom išlygom“, – sakė P.Urbšys.
Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.
Po svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano pirmojo svarstymo Seime, jis grąžinamas Vyriausybei koreguoti. Kitų metų biudžeto priėmimą Seimas numatęs gruodžio 12-ąją.
Diskusijoje opozicija lieja kritiką
Seimo narė Aušra Maldeikienė pradėjo diskusiją ir patikino, kad nebalsuos už biudžeto projektą, ir piktinosi, kad nesilaikoma Konstitucinio įstatymo, nesiklausoma Valstybės kontrolės pastebėjimų.
Liberalas Kęstutis Glaveckas tikino, kad technologijos ir kompiuterizacija keis darbo rinka, tuo tarpu biudžetas sudaromas „pagal žinybų piramidę“. Jis piktinosi, kad viešai išleisti eurai panaudojami perpus mažiau efektyviai, nei privačiai leidžiami pinigai. Jis piktinosi ir opozicija – esą ji galėtų parengti alternatyvų biudžetą, kad būtų galima palyginti.
„Pažiūrėkit, kokios komitetų pastabos – taigi gėda klausyt. Kiekvienas pasakot, kiek pinigų trūksta. Nei vienas nepasakot, kad reikia daryti esminius persilaužimus. Suprantu, kad visi nori gyventi rojuje. Bet daugumai tenka gyventi ir pragare. Seimo narių siūlymai pagerinti stogą ir panašiai – jie ne žmonėmis rūpinasi, o savimi, kad atrodytų gerai prieš savo apygardą“, – sakė K.Glaveckas.
Jis pažadėjo, kad liberalai turės kritinių pastabų ir bus linkę susilaikyti balsuojant.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis patikino, kad renka žmonių istorijas, kurios yra priešingos Vyriausybės retorikai.
„Tai yra nepamatuotų lūkesčių biudžetas, aš kalbu apie lūkesčius, gerb. premjere. Jūs pasakote žmonėms tai, ko kitais metais jie nepajaus“, – sako G.Landsbergis ir vardijo surinktas istorijas, kad gyventojų mokamų kainų už vaistus, pensijų dydžio tendencijos nėra tokios, kokios žadamos.
Frakcijos vardu kalbėjęs S.Jakeliūnas G.Landsbergį pavadino propagandistu, ir prisiminė, kad anksčiau jis buvo „ramus ir inteligentiškas žmogus“.
„Ką Europos Komisija mano apie mūsų biudžeto projektą… Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto projektas, kuris dabar yra svarstomas, atitinka visus reikalavimus ir visas sąlygas stabilumo ir augimo pakto. Komisija kviečia Lietuvos valstybės institucijas įgyvendinti 2018 m. biudžetą tokį, koks yra pateiktas“, – tikino S.Jakeliūnas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė abejojo, ar biudžete numatytos priemonės padės pasiekti iškeltus tikslus mažinti socialinę atskirtį, skurdą, stabdyti emigraciją ir kitas.
Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad 527 mln. eurų, kurie numatyti skolos aptarnavimui, galėjo kainuoti apie 300 milijonų eurų, jei anksčiau nebūtų priimta „blogų sprendimų“ nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo.
„Kiekvienais metais atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos turi būti didinamos 3 proc. jei nori išlaikyti gyventojų pajamų lygį tokį patį, koks buvo praėjusiais metais, jau nekalbant apie gyvenimo lygio padidėjimą. O kad 8-9 metus nedidinom nei pensijų nei atlyginimų ir turime rezultatą“, – sakė A.Butkevičius.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pavadino biudžetą „ubagų biudžetu“, mat mažiausias pajamas gaunantieji esą pajus didesnius mokesčius – augančią dyzelino kainą dėl akcizų. Jis piktinosi didesniais mokesčiais ūkininkams – mat jie bus skaičiuojami nuo didesnio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) bazės. Jis tikino, kad litras pieno kainuos nebe 1 Eur, o 1,15 Eur.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos poziciją Juozas Olekas teigė, kad šis biudžetas jau yra „pusė kelio valdančiajai daugumai priiminėjant biudžetus“ ir „matome kuriuos pasiūlymus, kurie galbūt yra žingsnis į priekį ir matome dar daugiau norų, kad tas žingsnis būtų didesnis ir platesnis“. Daugiausia kritikos jis skyrė dėl perskirstomos per biudžetą BVP dalies – jos didėjimas 0,2 proc. punkto yra per mažas.
„Kai šiandien traukiam beveik plyštančią paklodę į vieną ar kitą pusę, mes negalime išspręsti žmonių problemų, nes tiesiog per maža ta paklodė“, – sakė J.Olekas.
S.Skvernelis: 2020-aisiais vaikams – po 100 eurų
Premjeras Saulius Skvernelis Seimo nariams priminė, kas bus pasiekiama naujuoju biudžetu ir vardijo didėjančias išlaidas visoms sritims.
„Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas ir tai yra faktas“, – sakė S.Skvernelis ir patikino, kad jis formuojamas atsižvelgiant į šylančią ekonomiką, kylančias kainas, brangstantį, sparčiai didėjantį darbo užmokestį.
Jis žadėjo, kad pradėtas kaupti rezervas leis ateityje lengviau mokėti pensijas ir kitas išmokas, leis suvaldyti infliaciją ir sumažinti skolą.
„Neteigė niekada Vyriausybė, kad su šiuo biudžetu bus išspręsta skurdo problema. Mes teigiame –tai bus pirmas realus žingsnis atsispirti sunkiausiai gyvenantiems žmonėms iš skurdo, kurį įtakojo kai kurie ankstesni padaryti sprendimai. Tai yra pagrindas realiai sunkiausiems gyvenantiems sluoksniams išeiti iš skurdo“, – sakė premjeras.
Be didėjančių pensijų, NPD, MMA jis daug dėmesio teikė išmokoms vaikams ir tikino, kad 2020 metais jos galėtų pasiekti ne 30, o 100 eurų.
„Mes tą strateginį tikslą turime, kad iki 2020 m. pasiektume bent 100 eurų. Turime tą tikslą, bet tą darysime atsakingai, priklausomai nuo makroekonominių rodiklių“, – sakė S.Skvernelis.
S.Skvernelis kritikavo kitas partijas, kad pasirašiusios susitarimą dėl išlaidų šalies gynybai, jos ne didino išlaidas šalies gynybai, o jį mažino.
2018 metų biudžeto projekte numatytos lėšos „vaiko“ pinigams, biudžetininkų ir valstybės tarnautojų algų bei senatvės ir šalpos pensijų, taip pat MMA kėlimui, paliekama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Numatyta atsisakyti papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, kuris dabar taikomas vaikus auginantiems tėvams.
Siūloma įvesti progresinį tarifą prabangiam nekilnojamajam turtui, padidinti akcizą dyzeliniams degalams, dėl to jų kaina padidėtų apie 2 proc., o „žymėtam dyzelinui poveikis būtų apie 4 centus“. Minimali mėnesinė alga nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų, rašo BNS.
Po premjero pasisakymo Seimo nariai balsavo, ar pratęsti diskusiją, kadangi numatytų 90 minučių nepakako – iš 110 Seimo narių „už“ balsavo 37, prieš – 26, susilaikė 47 – nubalsuota netęsti diskusijos.
S.Jakeliūnas: esame priklausomi nuo ES lėšų įsisavinimo
Vyriausybė turi akylai stebėti Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimo tempus, taip pat įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, rašo BNS.
„Siūlymas Vyriausybei yra akylai stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą. Mes siūlome siekti mažinti viešojo sektoriaus ir kai kurių privataus sektoriaus sričių priklausomybę nuo šių lėšų“, – Seime ketvirtadienį vykstant pirmam 2018 metų biudžeto svarstymui tvirtino S. Jakeliūnas.
„Visi mūsų biudžetai yra maždaug 20 proc. priklausomi nuo paramos gavimo, nes per visus mokesčius ateina pajamos į šituos biudžetus“, – pridūrė jis.
Pasak S. Jakeliūno, nuo ES paramos lėšų didžiąja dalimi yra priklausoma ir valstybės investicijų programa bei kurios privataus sektoriaus sritys – statybų, informacijos technologijų sektoriai.
„Tai yra labai ydinga ir pavojinga priklausomybė, turint omeny, kad ateinanti daugiametė finansinė programa tikriausiai neleis gauti tokio masto lėšų, kaip kol kas gauname. Todėl reikia balansuoti tas lėšas, efektyviai jas panaudoti, bet kartu stebėti, kad neiškiltų krizės grėsmė, kai tos lėšos bus sumažintos“, – kalbėjo komiteto vadovas.
S. Jakeliūnas pabrėžė, kad Vyriausybės parengtas biudžeto projektas nekelia jokios grėsmės šalies finansų stabilumui, reikšmingai nedidins infliacijos ir nemažins gyventojų perkamosios galios. Tačiau komiteto vadovas pripažino, kad kai kurios suplanuotos pajamos, pavyzdžiui, iš šešėlinės ekonomikos sumažinimo, yra ambicingos ir galbūt ne visos duos laukiamų rezultatų.
„Suplanuotos pajamos, konkrečiai pajamos iš administravimo priemonių, iš priemonių valdant šešėlinę ekonomiką, yra gana ambicingos. Yra galimybė, tiksliau, tikimybė, kad ne visos priemonės bus įgyvendintos ir galbūt ne visos duos rezultatus“, – sakė S. Jakeliūnas.
Jis žadėjo, kad nuo kitų metų pradžios parlamentarai su Mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija aiškinsis, kaip bus siekiama tų ambicingų planų įgyvendinimo.
Institucijos išsakė pastabas
Jau skelbta, kad Valstybės kontrolė (VK) priekaištauja, jog 2018 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2017 metų rodikliais, auga 0,3 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne mažėja, kaip reikalauja fiskalinės drausmės taisyklė, ir sudarys 0,5 procentinio punkto BVP. Europos Komisija prognozuoja, kad 2018 metais Lietuvos struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei planuojamas gauti pajamas už valstybinės dirbamos žemės pardavimą skirti melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui bei Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai. Taip pat komitetas atkreipia ypatingą dėmesį į teismų ir Generalinės prokuratūros papildomo finansavimo poreikį, rašo BNS.
Biudžeto pajamos, kaip kol kas planuojama, sieks 16,082 mlrd. eurų – 37 proc. BVP (2017 metais – 35,8 proc.), išlaidos – 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 proc. BVP (2017 metais – 35,7 proc.).
Pildoma
