Iki antradienio jau buvo registruota 11 naujų pasiūlymų biudžetui, bendra jų apimtis – kone 13 milijonų eurų. Naujiems statybų ar renovacijos projektams parlamentarai lėšų paieškoti pataria viršplaninėse ir akcizų pajamose.
Pernai Seimo nariai pateikė keliasdešimt pasiūlymų už šimtus milijonų eurų, dauguma jų vėliau buvo atmesti.
Šiemet per nepilną savaitę daugiausiai – tris pasiūlymus – registravo buvęs Prienų savivaldybės tarnybos narys, dabar frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius. Du jo pasiūlymai skirti konkrečiai Prienams.
V.Kamblevičius siūlo 2 mln. eurų skirti rajono kelio Stakliškės – Butrimonys asfaltavimo darbams. Dar 50 tūkst. eurų biudžete jis pasigedo Prienų r. Stakliškių gimnazijos renovavimo darbams.
O trečias jo pasiūlymas – Europos geografinio centro išlaikymui skirti 30 000 Eur, kadangi „siekiant išlaikyti kompleksą patrauklų visuomenei, reikalingos papildomos lėšos“.
Nurodytas lėšų šaltinis: akcizai arba viršplaninės biudžeto pajamos.
Iš Plungės kilęs konservatorius Jurgis Razma vertina, kad „Plungės rajono sporto bendruomenė ir moksleiviai niekaip nesulaukia sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pradžios“, kai Širvintose kompleksas jau kyla.
Tad jis užregistravo siūlymą skirti „Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso Plungėje, Mendeno g. 1C, statyba (I etapas)“ įgyvendinimui 770 tūkst. eurų sumą. Mat bendra projekto vertė siekia 3,9 mln. eurų, o savivaldybė prisideda apie 41 proc. (1,6 mln. eurų).
Kitas J.Razmos siūlymas – skirti Policijos departamentui papildomus 4 mln. eurų mokos fondui padidinti, kadangi „biudžeto projekte numatytų mokos fondo lėšų nepakanka policijos pareigūnų atlyginimų finansavimui“.
Parlamentaras rado originalų būdą, iš kur gauti pinigų – siūlo 4,77 mln. eurų sumažinti finansavimą valstybės naftos produktų atsargų kaupimui ir tvarkymui. Mat ši programa „didėja 5,7 mln. eurų, lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės“, stebisi Seimo narys.
Skuode regi sporto kompleksą
Iš Skuodo rajono kilusi valstietė Levutė Staniuvienė siūlo skirti 2,086 mln. eurų Skuodo savivaldybės sporto kompleksui, kuris turėtų išdygti Vytauto g. 14A. Kompleksą sudarytų sporto salė, stadionas ir sporto aikštynas bei lauko inžineriniai tinklai. L.Staniuvienė aiškina, kad projektas buvo parengtas 2014 m. ir vis dar nėra įgyvendintas, nors kainavo 25 tūkst. eurų.
„Techninis projektas ekspertuotas, leidimas statybai išduotas 2015 metais. Projekto sąmatinė vertė 2 781 297 eurų, bendra projekto vertė – 2 607 000 Eur. Skuodo rajono savivaldybė sporto komplekso statybai skiria 524 400 eurų“, – skaičius vardija L.Staniuvienė.
Kitas jos pasiūlymas – dar didesnis: skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolyno pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. eurų. Pastatų kompleksą vienuolynui Vyriausybė perdavė pernai.
„Visas buvusio vienuolyno pastatų kompleksas kartu su bažnyčia įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą, visuose pastatuose reikalingas pilnas kapitalinis remontas. Pagal atliktus tyrimus ir parengtą projektinę dokumentaciją nustatyta, kad bendra reikalingų lėšų suma pagal sąmatą yra 5 mln. eurų. Jokių lėšų iš valstybės biudžeto vienuolynui niekada nebuvo skirta. Bažnyčia prisidės iš tikinčiųjų aukų“, – argumentuoja L.Staniuvienė.
Anot jos, vienuolynas, esantis Vilniaus mieste, Pranciškonų g. 1, numato vykdyti įvairią veiklą per įkurtą VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą“, „kuris bus atviras ir prieinamas visuomenei“ – apie tai esą liudija 630 tikinčiųjų parašų.
Nurodomas lėšų šaltinis – akcizai ir viršplaninės biudžeto pajamos.
Bibliotekai milijonai reikalingi renovacijai
Valstietis Eugenijus Jovaiša susirūpino dėl Vrublevskių bibliotekos pastatų Žygimantų g. 1, Vilniuje. Jis siūlo papildomus 1,5 milijono (3 mln. Eur, vietoj 1,545 mln. Eur) skirti Lietuvos mokslų akademijai (LMA), kad ši galėtų atlikti rekonstravimo darbus.
„Už šias lėšas bus įrengtos knygų saugyklos pastato išorinės konstrukcijos: užbaigtas stogo, fasadų apdailinis ir vidaus sienų mūro įrengimas, sumontuoti stikliniai fasadai iš T.Vrublevskio gatvės pusės, sudėtos lauko durys ir langai. Vis dėlto atliekant pastato išorės rekonstravimo ir montavimo darbus būtina pakloti vidaus inžinerinius tinklus, susijusius su pastato išorinėmis konstrukcijomis (725 tūkst. Eur), įrengti gelžbetoninius laiptų ir grindų pasluoksnius, atriumą su laiptinėmis (197 tūkst. Eur), atlikti visus neatidėliotinus vidaus įrengimo ir apdailos darbus (533 tūkst. Eur)“, – nurodo E.Jovaiša.
Dar 35 tūkst. eurų siūloma skirti LMA, kad bibliotekos langai ir balkono durys būtų pakeisti, o vitražas restauruotas.
E.Jovaiša nurodo, kad dėl papildomų lėšų kreipėsi pati biblioteka.
E.Jovaišos trečias siūlymas – skirti 2,156 mln. eurų Kėdainių šviesiosios gimnazijos pastato (Didžiosios g. 60) rekonstrukcijos įgyvendinimui, iš jų vieną milijoną – kitąmet, o likusią sumą 2020 metais. Pasak parlamentaro, XVII a. pastatas įtrauktas į paveldą, nėra pritaikytas vaikų poreikiams.
„Dar 2013 m. gimnazijai vietos mecenato pastangomis buvo padovanotas šalia esantis pastatas, kuriam yra reikalinga rekonstrukcija. LR Švietimo ir mokslo ministerija 2014-2016 metais iš švietimo įstaigų modernizavimo programos skyrė 363 658 eurus, nors projektinė vertė buvo 2 519 545 eurai. Nuo 2017 metų pastatas yra užkonservuotas, rekonstrukcija yra sustabdyta“, – pastebi E.Jovaiša.
Anot jo, kasmet gimnazijoje mokosi apie 500 mokinių.
Lėšų šaltinis, vėlgi, nurodomas tas pats – akcizai ir viršplaninės pajamos.
Susirūpino mažais istorikų atlyginimais
Seimo nariai konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo atrasti papildomus 362 tūkst. eurų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kur atlyginimų vidurkis siekia 559 eurų, nors centre dirba istorikai, muziejininkai, archyvaro tyrėjai. Tokia suma leistų atlyginimų fondą padidinti apie 20 proc.
Pats A.Anušauskas 1997-2008 m. dirbo šio centro vieno iš departamentų direktoriumi.
Parlamentarai argumentuoja, kad darbo apmokėjimo augimas galimas tik gavus atitinkamą finansavimą. Jie siūlo tam panaudoti valstybės investicinių projektų lėšas, jas kompensuojant ES lėšomis, „kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą“.
