Įrašai padeda ne visada
Manyti, kad tokių sumų kontrolė gali būti užtikrinama tik filmavimo būdu, mano supratimu, yra nerimta, – nurodė L.Sesickas.
L.Sesicko teigimu, pasikliauti tik vaizdo įrašais yra naivu: „Turime suprasti, kad įrašų turinį patys lošimo namų operatoriai ir kontroliuoja. Įstatyme numatyta pareiga saugoti įrašus 180 kalendorinių dienų. Dabar norima šį terminą dar labiau sutrumpinti iki 30 dienų. Manyti, kad tokių sumų kontrolė gali būti užtikrinama tik filmavimo būdu, mano supratimu, yra nerimta.
Galima pažiūrėti į Nyderlandų lošimo namus, kur fiskaliniai prietaisai yra prie kiekvieno stalo. Nors azartiniai lošimai ten yra valstybės kontroliuojamas verslas, tačiau vis tiek finansinės operacijos fiksuojamos fiskaliniais čekiais.
Lietuvoje atsakingos institucijos nemato problemos, natūralu, kad jos neįžvelgia ir lošimo namų operatoriai. Kartais mes gaudome mokesčių pažeidėjus dėl santykinai nedidelių sumų, o kai vaikšto milijonai, yra kapų tyla. Nesinori leistis į sąmokslo teorijas, tačiau akivaizdu, kad kažkam tai yra naudinga. Geriau, kad apie tai būtų tylima ir nieko nebūtų daroma“, – kalbėjo advokatas.
Pasak jo, siūlymai griežtinti apskaitos reikalavimus skamba ne vienerius metus. 2006 m. parlamentaras Jurgis Razma įregistravo tokią Azartinių lošimų pataisą, tačiau siūlymai atgarsio nesulaukė.
Patologinių lošėjų daugėja
Mes buvome susidūrę su problemomis, kai vaizdo įrašai mums buvo nepateikti. Tai dažniausiai techninės problemos. Įrašai saugomi laikmenose, kurios nėra amžinos, tačiau net ir įrašus gavus, jie ne visuomet yra naudingi dėl prastos įrašų kokybės, – paaiškino S.Vitkevičiūtė.
LPT Kontrolės skyriaus vedėja Sandra Vitkevičiūtė 15min.lt sakė, kad galimybė grynuosius pinigus keisti tik kasoje būtų naudinga, jei žmogus turi nevaldomą polinkį lošti.
„Tokiu atveju jis netektų galimybės lošti be pertraukų neatsitraukdamas nuo lošimų stalo. Jam tektų pereiti per patalpą, galbūt, pastovėti eilėje, pagalvoti. Patologinių lošėjų yra ir jų daugėja. O prie stalų ir lošiama didžiausiomis sumomis, todėl ir pralošimai gali būti dideli“, – teigė pašnekovė.
Paklausta, kaip vertina iniciatyvą trumpinti vaizdo įrašų saugojimo terminą, S.Vitkevičiūtė atsakė:
„Mes pritariame pozicijai, kad yra svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Iš praktinės pusės pastebime, kad 180 dienų terminas nėra būtinas. Skundai mus pasiekia žymiai greičiau. Kita vertus, toks įrašų saugojimas ilgą laikotarpį bendrovėms brangiai kainuoja. Tuo pat metu, įstatyme nėra jokių reikalavimų įrašų kokybei.
Ilgai saugodamos įrašus bendrovės taupo aukodamos kokybę. Mes buvome susidūrę su problemomis, kai vaizdo įrašai mums buvo nepateikti. Tai dažniausiai techninės problemos. Įrašai saugomi laikmenose, kurios nėra amžinos, tačiau net ir įrašus gavus, jie ne visuomet yra naudingi dėl prastos įrašų kokybės. Mums būtų parankiau turėti kokybiškesnius įrašus, kad ir už trumpesnį laikotarpį.“
