Prašo 10 milijonų buvusiai darbovietei
Parlamentarai Eugenijus Jovaiša, Mantas Adomėnas, Kęstutis Smirnovas, Edmundas Pupinis ir Levutė Staniuvienė prašo skirti 10 milijonų eurų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų sujungimui. Čia pat ir siūlo pinigų šaltinį – parduoti universitetų nekilnojamą turtą.
„Šiuo metu Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai (LEU) pradėjo reorganizavimą sujungimo būdu. Universitetai planuoja gauti už parduotą turtą 10 mln. eurų, tačiau tai ilgas procesas, o lėšos reikalingos dabar, vykstant jungimosi procesui“, – argumentuoja Seimo nariai. Ir priduria, kad patys universitetai iš savo lėšų negali finansuoti susijungimo.
Beje, valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų atstovas E.Jovaiša yra LEU profesorius, iki tapdamas Seimo nariu buvo Istorijos fakulteto dekanas. Dabar jis yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
Prašo ir dujotiekio
Perrinktas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pasiūlė būdą, kaip pritraukti investuotojus į Tauragės rajoną. Jis iš kitų metų biudžeto prašo skirti 244,7 tūkst. eurų rajono dujofikavimui. Seimo narys prašo skirti trūkstamą dalį lėšų.
R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad tai padės pritraukti investicijas į Tauragės rajoną. Jis kandidatavo Pietų Žemaitijos rinkimų apygardoje, į kurią iš dalies patenka ir Tauragės rajonas. Beje, galutinai baigus tiesti dujotiekį, labiausiai jo naudą pajus įmonė „Vilkyškių pieninė“, Tauragėje statanti savo filialą. R.Žemaitaitis neslepia, kad Vilkyškių miestelyje gretimoje Pagėgių rajono savivaldybėje veikianti pieno perdirbimo įmonė būtų pirmas stambusis klientas.
Perrinktas Seimo narys kaip lėšų šaltinį siūlo sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamas lėšas.
Daugiau pinigų tarnyboms ir socialinių darbuotojų pareigybėms
Seimo Audito komitetas prašo skirti 459 tūkst. didesnį finansavimą Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri atskleidė ne vieną abejotiną pirkimą valstybės sektoriuje, tačiau kadenciją baigianti Vyriausybė kitiems metams tarnybai neskyrė tiek pinigų, kiek ji prašė.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis siūlo dar daugiau – 30 procentų didinti šios tarnybos finansavimą. Valstybės saugumo departamentui, kuris taip pat skundėsi dėl sumažinto kitų metų biudžeto, jis prašo skirti papildomai 2 milijonus eurų. G.Landsbergis siūlo pinigų šaltinį – valstybės įmones, iš kurių galima gauti daugiau nei dabar.
„Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011-2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai“, – rašo Seimo narys. Dar trečdalį milijono papildomai jis prašo Seimo kanceliarijai finansuoti. Beje, tokį patį pasiūlymą įregistravo ir Seimo narių grupė, sudaryta daugiausia iš senbuvių.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, G.Landsbergio manymu, turėtų gauti papildomai 2,4 mln. eurų. Konservatorių lyderis daugiau prašo skirti pinigų ir įvairioms ministerijoms, Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Be to, jis siūlo įsteigti papildomas 394 socialinių darbuotojų pareigybes, ir tam skirti iš biudžeto 4,5 mln. eurų.
Ekonomikos komiteto nariai 2,9 mln. eurų siūlo skirti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ padalinių išlaikymui Lietuvoje ir užsienyje. Dar 1,5 mln. prašoma „Verslios Lietuvos“ verslo pradžios krepšelių sistemos grąžinimui.
Seimo nariai Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas ir Agnė Bilotaitė įsitikinę, kad iš biudžeto turi būti skiriama 100 tūkstančių eurų Pasauliniam psichiatrų kongresui Lietuvoje rengti, kuris vyks kitų metų gegužės mėnesį.
Nepamiršo savo rinkėjų
„Tvarkietis“ Seimo narys Algimantas Dumbrava prašo iš biudžeto skirti 100 tūkstančių eurų Zarasų „Ažuolo“ gimnazijos remontui. Parlamentaras išrinktas Zarasų-Visagino apygardoje.
Konservatorius Jurgis Razma irgi nepamiršo savo rinkėjų ir jų atžalų. Todėl prašo iš biudžeto skirti 246 tūkst. eurų Plungės rajono Senamiesčio mokyklai remontuoti. Dar 473 tūkst. eurų prašo Plungės ligoninių remontui.
Jo partijos kolega Rimantas Jonas Dagys iš biudžeto prašo 182 tūkst. Kauno Tado Ivanausko progimnazijos, kuri yra Šilainiuose, remontui. Ten politikas buvo iškeltas. Dar per 300 tūkst. eurų prašo „Santaros“ gimnazijos remontui, pusės milijono – Kauno Jono Pauliaus II gimnazijai ir kitoms švietimo įstaigoms. Socialdemokratai Andrius Palionis ir Algirdas Butkevičius prašo papildomai skirti 1,4 mln. Aleksandro Stulginskio universitetui įrangai įsigyti.
Nuo Botanikos sodo iki Lenkijos televizijų
Kaune išrinktam Seimo nariui „valstiečiui“ Mindaugui Puidokui parūpo Kauno botanikos sodas, kurio kapitaliniam remontui prašo skirti beveik pusę milijono eurų.
Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoje rinkimus pralaimėjęs konservatorius Andrius Kubilius įsitikinęs, kad Vilnijos lenkai turi matyti Lenkijos televiziją. Todėl prašo iš biudžeto skirti 200 tūkstančių eurų Lietuvos radijo ir televizijos centrui, kuris į Vilniaus regioną galėtų retransliuoti „kurią nors iš populiariųjų televizijos programų“.
„Daugelis šio regiono kaimiškų vietovių gyventojų neturi galimybių naudotis kabelinės ar palydovinės televizijos paslaugomis, todėl neturi ir galimybių rinktis bei žiūrėti kitokias, ne Rusijos informacinę propagandą vykdančias, televizijos programas. Maskvos ir Minsko propagandos stipriai veikiami gyventojai yra laikomi Kremliaus informacinėje erdvėje. Lietuva iki šiol nesiėmė jokių realių priemonių keisti šią situaciją“, – argumentuoja Seimo narys.
Kol kas atidėjo į šalį
Kitų metų valstybės biudžetas bus svarstomas jau ketvirtadienį ryte. Todėl parlamentarų siūlymai skirti papildomą finansavimą kol kas atidėti. Tačiau po to gali būti grįžta prie jų pasiūlymų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį net nesvarstė nei senosios, nei naujosios kadencijos parlamentarų siūlymų ir pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui.
Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigia, kad komitetas tik išimtiniais atvejais pritartų Seimo narių ar komitetų siūlymams skirti daugiau lėšų vienai ar kitai sričiai. Pasak jo, tokie siūlymai turės būti labai pagrįsti ir argumentuoti bei nesukelti rizikos deficitui.
„Tie siūlymai yra rengti senojo Seimo atstovų, didžiąja dalimi, komitetų – taip pat. Atėjo nauji žmonės į komitetus, nauji pirmininkai, ir dabar jie turi patys pirma susipažinti su tais siūlymais, galbūt jie dalies (siūlymų – BNS) būtų atsisakę. (...) Todėl pasiūlėme Finansų ministerijai peržiūrėti juos, atrinkti tuos, kuriuos mato prasmingais, ir pateikti mums rekomendacijas. Bet tai nereiškia, kad mes neturime pareigos grįžti prie jų, įvertinti ir siūlyti, bet tam reikia šiek tiek daugiau laiko. Vyriausybė, manau, mums padės“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.
Jo teigimu, atsisakyta svarstymų ir dėl to, kad buvo atsižvelgta į įtempto biudžeto galimybes.
„Požiūris bent jau mano ir, tikiuosi, komiteto bus toks, kad labai išimtiniais atvejais galėsime pritarti kokiems nors siūlymams – jie turi būti labai pagrįsti ir argumentuoti ir nesukelti rizikos deficitui“, – teigė komiteto vadovas.
Pagal dabartinį projektą, valstybės biudžeto pajamos sieks 8,476 mlrd. eurų – 5,3 proc. daugiau nei šių metų planas, o asignavimai – 9,59 mlrd. eurų – 373 mln. eurų daugiau.
