Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.
Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.
Pataisos autoriai sako, kad, preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.
Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.
Seimas, be kita ko, vieno pataisų iniciatoriaus „darbiečio“ Vytauto Gapšio prašymu antradienį įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą apsvarstyti problemą dėl ECB didinamų bazinių palūkanų ir jos įtakos paskolas paėmusiems gyventojams. Už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 40.
„Tai bus diskusija, nes jos yra vengiama“, – BNS teigė V.Gapšys.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS sako, kad problema bus svarstoma, tačiau jis pabrėžė, kad ji jau sprendžiama – išeitį, kaip paskolų „palūkanas fiksuoti į ateitį“, siūlo Lietuvos bankas.
„Lietuvos bankas kalba apie visiškai kitokio produkto pasiūlą, kuris išeitų už penkerių metų ribos. Nes ir dabar galima fiksuoti iki penkerių metų“, – tvirtino M.Lingė.
Komiteto vadovas pabrėžė, kad daug pasako faktas, jog nebuvo surinkta pakankamai gyventojų parašų už GPM lengvatos grąžinimą: „Tai reiškia, visuomenėje nesulaukė reikiamo palaikymo“.
M.Lingė BNS anksčiau yra sakęs, kad nederėtų kurti lūkesčio, jog atsakomybė dėl kintančių palūkanų augimo turėtų prisiimti visi mokesčių mokėtojai.
Pasak M.Lingės, būsto paskolas turi 16 proc. šalies gyventojų, o jų naštos mažinime dalyvautų visi mokesčių mokėtojai.
Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį sakė, kad ECB ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams. Jos teigimu, geriausia pagalba – gyventojų pajamų didinimas, tačiau Seimas ir Vyriausybė gali siūlyti ir kitus sprendimus.
