„Kalbant apie gynybos finansavimą, akivaizdu, stabdyti šį klausimą ir perkelti jį į laikotarpį po rinkimų būtų neatsakinga, todėl ir vyksta diskusijos, konsultacijos. Svarbu ir tai, kad yra ne vienos, ne dviejų, ne trijų partijų reikalas, svarbu rasti sprendimus, kurie būtų tęstinai, nuoseklūs, ilgalaikiai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, sutarus dėl bendrų grėsmių ir dėl poreikio didinti finansavimą, prieš dvejus metus pasiektas susitarimas dėl gynybos galėtų būti papildytas viena ar keliomis priemonėmis, įskaitant ir papildomą skolinimąsi vidaus rinkoje.
„Pirmiausia, ta priemonė, dėl kurios visos praktiškai partijos sutaria – skolinimasis, kalbant apie skolinimąsi vidaus rinkoje, galbūt netgi su mažesnėmis palūkanomis negu išorėje, tokiu būdu skatinant ir Lietuvos gyventojus prisidėti prie to finansavimo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet tai tik viena iš priemonių, jos vienos tikrai nepakaktų, kad užtikrintume ilgalaikį finansavimą“, – pridūrė ji.
Pasak Seimo pirmininkės, gynybos obligacijos galėtų būti vienas greičiausių būdų surinkti papildomas lėšas.
„Pasisakyčiau už tai, kad grąža būtų mažesnė nei, tarkime, skolintis užsienyje. kiek tai procentų galėtų sudaryti, 2 ar 3, diskusinis klausimas, bet esmė, kad paskatintume žmones šiek tiek mažiau gauti grąžos taip prisidedant prie šalies gynybos“, – teigė ji.
Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.
