„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ekonominės idėjos glumina

Ateityje atlyginimų skirties tarp privataus ir viešojo sektoriaus likti neturėtų, o augant ekonomikai algas vienodai turėtų kelti visi. Tą galėtų užtikrinti valstybės nustatomas indeksuojamas dydis. Tokiomis mintimis trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ dalijosi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 15min paprašytas paaiškinti, ką turėjo galvoje ir kaip tas algas vienodai kels, Seimo pirmininkas įklimpo dar giliau.
Viktoras Pranckietis
Viktoras Pranckietis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nori reguliuoti minimalią algą privačiame versle

„Galbūt reikėtų galvoti ateityje, kad iš viso nebūtų tokios atskirties kaip privatus sektorius ir neprivatus sektorius, bet tiesiog visi atlyginimai galėtų būti siejami su kažkokiu vienu indeksuojamu dydžiu. Ir jeigu keliame – keliame visur, jeigu ekonomika tai leidžia“, – atsakydamas į klausimą apie valstybės pareigūnų atlyginimus lemiančio bazinio dydžio didinimą sakė V.Pranckietis, pažymėjęs, jog valstybės sektorius nebegali pasamdyti geriausių specialistų.

Aš palaikau idėją reguliuoti minimalią algą privačiame sektoriuje ir noriu, kad tiek valstybinės įstaigos, tiek verslas eitų koja kojon.

Ketvirtadienį 15min V.Pranckiečio pasiteiravo, ką jis konkrečiai turėjo omenyje kalbėdamas apie tokį indeksavimo dydį, kuris reguliuotų privataus sektoriaus algas.

„Aš palaikau idėją reguliuoti minimalią algą privačiame sektoriuje ir noriu, kad tiek valstybinės įstaigos, tiek verslas eitų koja kojon, kad specialistai gautų panašaus dydžio atlyginimus. Negalimas toks atotrūkis, koks yra dabar. Aš, kaip ir visi Lietuvos žmonės, matau, kad, kalbant apie atlyginimus, jis (atotrūkis) yra gana didelis tarp privataus verslo ir viešojo sektoriaus“, – atsakyme raštu 15min teigė Seimo pirmininkas.

Tiesa, statistiškai algų skirtumai tarp privataus ir viešojo sektorių yra menki. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečią ketvirtį vidutinė alga į rankas valstybiniame sektoriuje siekė 625,4 Eur, o privačiame sektoriuje, neskaitant individualių įmonių, jos dydis – 611,3 Eur.

Ž.Mauricas Seimo pirmininkui siūlo pagalvoti apie kitką

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prisipažino Seimo pirmininko V.Pranckiečio pasakymo apie galimą algų indeksavimą privačiame sektoriuje negirdėjęs.

Tačiau kalbant apie valstybinio sektoriaus algas Ž.Mauricas siūlė nepamiršti, kad darbo užmokestis yra mažas ir privačiame sektoriuje, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis ir su Lietuvos potencialu.

„Algos mažos, nes yra labai didelis apmokestinimas, ypač per „Sodrą“, ir nėra motyvacijos rodyti oficialaus atlyginimo ir jo kelti“, – aiškino Ž.Mauricas. Jis pridūrė, jog kai kada valstybiniame sektoriuje galėtų būti mažinamas darbuotojų skaičius, tokiu būdu didinant algas likusiesiems.

„Nereiktų visiems didinti ar mažinti algų pagal vieną kurpalį, reiktų peržvelgti atlyginimų struktūrą. Geriau mažinti darbuotojų skaičių“, – apie galimybes didinti valstybinio sektoriaus darbuotojų algas kalbėjo ekonomistas.

Gitanas Nausėda: noriu suprasti, kad kalbėta apie MMA

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, paprašytas pakomentuoti Seimo pirmininko pasakymus apie algų indeksavimą, prisipažino nelabai suprantantis, kas norėta pasakyta.

„Nesuprantu apie ką čia kalbama – ar apie MMA, ar apie kitus dydžius. Daugiau paprasčiausiai nėra ką nustatyti. MMA vienintelis dydis, kurį valstybė gali reguliuoti. Bet ir čia įmanomas indeksavimas, apie jį buvo kalbėta. Jis leistų išvengti šio proceso politizavimo, bet praktika nevienalytė. Yra šalių, kur indeksuojama (MMA), kitose šalyse tai daroma ad hoc“, – aiškino G.Nausėda.

„Man sunku komentuoti dalyką, kurį norėta pasakyti, nes iki galo nesuprantu, apie ką kalbėta. Noriu suprasti, kad turbūt buvo kalbėta apie MMA“, – sakė ekonomistas.

Jį glumino ir V.Pranckiečio pasakymas apie MMA reguliavimo privačiame sektoriuje palaikymą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Ką reiškia reguliuoti MMA privačiame sektoriuje? Ne tik privačiame sektoriuje mokamas MMA, bet ir valstybiniame. Manyčiau, kad kalbama sudėtingesniais žodžiais apie tą patį dalyką – t.y būtinybę suteikti aiškias taisykles MMA nustatymui, kas nėra smerktina. Bet kartais velnias slypi detalėse. Jeigu jau ketinama indeksuoti MMA, turėtų būti kalbama ir apie rodiklius ir kriterijus, su kokiu rodikliu tai būtų siejama“, – Seimo pirmininko mintis analizavo G.Nausėda.

SEB ekonomistas siūlė nepamiršti, kad, esant netinkamam indeksavimui, gali atsitikti taip, kad MMA didės sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.

„Gali MMA atsilikti nuo vidutinio darbo užmokesčio net ir indeksuojant, pavyzdžiui, pagal infliaciją. Aišku, galima eiti paprastuoju keliu ir sieti MMA prie vidutinio darbo užmokesčio šalyje“, – sakė G.Nausėda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs