Seimo užsakymu nepriklausomą ekspertinį stambios prekybos mokesčio projekto įvertinimą atlikęs VU mokslininkas Algirdas Bartkus konstatavo, kad šis mokestis ne tik padidins kainas, bet ir iškraipys konkurencinę aplinką.
Tokio paties kritinio vertinimo sulaukė ir siūlomas bankų mokestis, kuris esą labiausiai užguls bankų klientus ir paskolų gavėjus.
Bankų mokestis gali sukurti problemas visai ekonomikai ir kraštutiniu atveju pareikalauti papildomų finansinių injekcijų iš šalies biudžeto, – sakoma išvadose.
Veiks kaip iškraipytas PVM
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Algirdas Bartkus išvadoje teigia, kad valdančiųjų „valstiečių“ siūlomas stambios apyvartos mokestis padės surinkti papildomų pajamų į biudžetą, tačiau tiktai vartotojų, pardavėjų ir tiekėjų sąskaita.
„Šis mokestis veikia kaip iškraipytas specifinis progresinis PVM mokestis, kuris taikomas išimtinai mažmeninės prekybos sektoriui“, – išvadoje teigia ekspertas.
„Valstiečiai“ siūlo apmokestinti mažmenininkus, kurių apyvarta per mėnesį siekia daugiau nei 2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad toks mokestis biudžetą papildytų maždaug 32 mln. eurų per metus.
Tam, kad prekybininkai išlaikytų nesumažėjusius pelnus, šiame apmokestinamų 27 įmonių segmente jie bus linkę padidinti kainas 1,01 proc.
Iškraipys ir konkurenciją
Ekspertinį vertinimą pateikęs A.Bartkus įžvelgia vien neigiamas pasekmes rinkai dėl šio mokesčio.
Pasak jo, apyvartos apmokestinimas ignoruoja įmonės pelną, todėl mažus antkainius taikančių bendrovių, kuriose apsilanko labai didelis pirkėjų skaičius arba kurios parduoda aukštos vertės prekes su nedideliais antkainiais, padėtis gali stipriai komplikuotis. Tam, kad toliau galėtų konkuruoti, jos bus priverstos didinti kainas, todėl praras savo konkurencinį pranašumą.
Ekspertas prognozuoja, kad toks įstatymas būtų kliūtis į Lietuvos rinką ateiti žemų antkainių tinklams, iškraipytų konkurenciją, nes apyvartos mokestis bus naudingesnis aukštesnio pelningumo įmonėms.
Be to, apyvartos apmokestinimas gali paskatinti mažesnius antkainius taikančius prekybininkus kelti kainas bei mažins paskatas plėstis.
„Tad įmonės, kurių apyvartos pelningumas yra žemesnis nei maždaug 0,85 proc., nebus suinteresuotos išlaikyti tų pačių kainų ir sąnaudų, ir paraleliai didinti apyvartą. Joms papildomas apyvartos didinimas atneš nuostolius, o ne pelną. Taigi, tam tikrais atvejais labiau apsimokės parduoti mažiau, o ne daugiau“, – išvadoje rašo A.Bartkus.
„Įstatymų leidėjo intencijos yra kelti Lietuvos gyventojų pajamas ir jų vartojimą, tačiau tokiais įstatymais kaip tik komplikuojama tų įmonių, kurios turi žemus antkainius ir kurios yra aukštesnio vartojimo garantas, veikla“, – pažymi VU mokslininkas.
Nukentėtų ir šalies biudžetas
Savo išvadą pateikęs A.Bartkus atkreipia dėmesį, kad dėl tokio mokesčio gali nukentėti ir biudžeto pajamų surinkimas: apyvartos mokestis sumažins prekybininkų pelną, todėl surenkama pelno mokesčio suma bus mažesnė.
Tad įvertinęs visas neigiamas pasekmes ekspertas siūlo apyvartos mokestį keisti progresiniu mokesčiu.
„Jeigu į biudžetą būtina surinkti papildomas pajamas ir yra nuspręsta apmokestinti pelningesnes įmones, tai daug tinkamesnis, su gerokai mažesniais trūkumais variantas būtų progresinis pelno mokestis. Toks mokestis nediskriminuotų sektorių, neiškraipytų konkurencijos, jo naštą perkelti vartotojams ant pečių būtų daug sunkiau. Pabaigiant verta paminėti, kad be kitų dalykų šis mokestis garantuos ir nedidelį kainų prieaugį, kurio galėjo ir nebūti“, – teigia A.Bartkus.
Tai būtų sunkiai pakeliama patiems bankams
Seimo samdytas ekspertas įspėja, kad naujas mokestis bankams jiems patiems bus sunkiai pakeliamas.
„Naudojant 2018 metų duomenis, šis mokestis sudarytų apie 7,5 proc. Šiaulių banko pelno, beveik 15 proc. „Swedbank" pelno, šiek tiek virš 20 proc. SEB pelno ir net 35 proc. „Luminor“ pelno, o tai yra milžiniška finansinė našta, kuri užguls ant komercinių bankų pečių“, – rašoma išvadose, kurias pasirašė Vilniaus universitetas Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas dr. A.Bartkus.
Pasak ekspertų, didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto, t. y. ignoruoja tai, ar bankas veikia pelningai, ar nuostolingai.
Todėl ekonomikos nuosmukio metu jis gali labai stipriai komplikuoti bankų veiklą, sumažinti pelnus iki kritinės ribos ar net paversti bankus nuostolingais.
Be to, pasak ekspertų, šis mokestis „gali sukurti problemas visai ekonomikai ir kraštutiniu atveju pareikalauti papildomų finansinių injekcijų iš šalies biudžeto“.
Bankų klientams didėtų kainos
Seimo nariams pateiktoje analizėje sako, kad įvedus naujus mokesčius, bankai gali didinti kainas arba mažinti sąnaudas.
„Patogiausios priemonės bankams šį mokestį permesti ant visuomenės pečių yra indėlių palūkanų mažinimas, naujai išduodamų paskolų palūkanų didinimas, kitų banko paslaugų branginimas ir taupymas“, – skelbiama išvadose.
Paskolų palūkanų didinimas yra viena iš tų priemonių, kuri tikrai bus įgyvendinta, teigia tyrimą įvykdę ekspertai ir čia pat priėjo išvadą – jeigu bus didinamos palūkanos naujoms paskoloms, kurios išduodamos įmonėms, tai pabrangs investicijos, naujų projektų įgyvendinimas kainuos daugiau. Todėl įmonės atsidurs mažiau palankioje padėtyje nei konkurentai, gavę kreditus iki bankų turto mokesčio įvedimo.
Be to, būsto kredito palūkanų prieaugis gali sulėtinti sandorių kiekius nekilnojamo turto rinkoje, dėl ko gali stipriau nukentėti individualūs busto statytojai.
Jaunoms šeimoms labiau pakenks nei padės
„Mokant aukštesnes palūkanas bankams būsto paskolų turėtojams liks mažiau lėšų, kurias jie galės skirti taupymui, vaikams ar kitiems savo poreikiams. Kalbant apie būsto paskolų gavėjus neverta pamiršti, kad dažniausiai tai jauni žmonės, auginantys vaikus, kur dviejų asmenų uždirbamos pajamos pasiskirsto keturiems žmonėms, jeigu šeima augina du vaikus. Todėl vidutines ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms toks turto mokestis labiau pakenks nei padės“, – sako Seimui pateiktose išvadose.
Tyrėjai prieina išvados, kad greičiausiai bankai padidins paskolų palūkanas ir įkainius už paslaugas.
Taip pat esą šis mokestis stipriai sumažins paskatas naujam komerciniam bankui ateiti į Lietuvą.
„Blogiausia yra tai, kad nespręsdamas jokių su bankininkystės sektoriumi susijusių problemų, šis mokestis ekonomikos nuosmukio metu didina finansinės sistemos nestabilumą ir gali sukelti finansinės sistemos krizę ir sukelti ar pagilinti biudžeto krizę“, – sakoma išvadose.
Opozicijos atstovas Mykolas Majauskas sako, kad tai dar vienas ekspertinis vertinimas, kuris patvirtino, kad siūlomi bankų aktyvų ir prekybos centrų mokesčiai valstybei duos daugiau žalos nei naudos.
„Todėl visai nestebina, jog valdantieji jau atsitraukė nuo bankų aktyvų mokesčio ir siūlo naują variantą. Esu tikras, kad valdantieji netrukus atsikvošės ir atsitrauks nuo pasiūlyto prekybos mokesčio, kuris tik padidintų būtinųjų vartojimo prekių kainas ir jį sumokėtų ne prekybos centrai, o eiliniai piliečiai“, – komentavo naujas išvadas parlamentaras.
Tyrimas buvo atliekamas Seimo valdybos užsakymu.
