Per antrąjį svarstymą balsuojama tik dėl biudžeto priėmimo datos – jo priėmimas numatytas lapkričio 22 dieną.
Už tai, kad biudžetas būtų priimtas šią dieną, balsavo 66, „prieš“ buvo 14, susilaikė 33 Seimo nariai.
Pristatydama patikslintą biudžeto projektą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad esminiai prioritetai nesikeičia.
„Jie išlieka susiję su dabartine situacija: geopolitine įtampa, Rusijos manipuliacijomis energetikos rinkoje ir dėl to išaugusiomis energijos kainomis ir bendra infliacija. Taip pat yra investuojama į Lietuvos ateitį, energetinę transformaciją, kad būtų galima prisitaikyti ilguoju laikotarpiu. Buvo stengiamasi išlaikyti tą patį biudžeto deficitą, kad būtų galima išlaikyti stabilumą ilguoju laikotarpiu“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė G.Skaistė.
Ministrė informavo, kad iš Seimo narių ir institucijų buvo gauta pasiūlymų už 1,3 mlrd. eurų, kai kurie dubliavosi tarpusavyje.
„Dėl to buvo padaryti pakeitimai, atsižvelgiant į priimtus teisės aktus. Taip pat buvo atnaujintos prielaidos dėl energijos kainų dinamikos. Žvelgiant į pagrindinius biudžeto akcentus, energijos kainų kompensavimui reikės 98 mln. eurų mažiau, nei buvo prognozuojama teikiant valstybės biudžeto projektą“, – nurodė G.Skaistė.
Šildymo kainų kompensavimui reikės 16 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte, todėl buvo padidinti asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Prognozuojama, kad minimalių vartojimo poreikių dydis kitąmet bus didesnis nei numatyta anksčiau, tad reikės daugiau lėšų mažų pensijų priemokoms.
Tam papildomai skiriami 27,6 mln. eurų. Mažų pensijų priemoka vidutiniškai sudarys apie 31 eurą.
Finansų ministrė informavo, kad biudžeto projekte siūloma apgyvendinimo įstaigoms ir kultūros renginiams pridėtinės vertės mokesčio lengvatą pratęsti neterminuotai, o sporto klubams ir maitinimo sektoriui – pusei metų.
„Maitinimo paslaugoms lengvata buvo įvesta COVID-19 laikotarpiu – kaip tam tikra pagalba verslui. Šiuo atveju siūlyta ją pratęsti pusei metų, kai jos galima atsisakyti ne šildymo sezono metu ir kai vartojimas yra aukštesniame lygyje“, – nurodė ji.
Taip pat pasiūlyta PVM lengvatą neterminuotai taikyti elektroninėms knygoms, taip suvienodinant reguliavimą su spausdintinėmis knygomis.
A.Butkevičius: viešaisiais finansais skatinama infliacija
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius diskusijos metu tvirtino, kad biudžeto projekte visiškai neatsižvelgta į institucijų – Lietuvos banko, Valstybės kontrolės ir kitų – pastabas.
„Noriu pakartoti, kad, visų pirma, viešaisiais finansais mes ateinančiais metais skatiname infliaciją. (...) Vienkartinės kompensacijos taip pat nėra orientuotos į socialiai jautriausias žmonių grupes. Centrinio banko vadovas šią savaitę išsakė mintį, kad didelė infliacija, recesijos tikimybė, finansavimo išlaidos palieka vis daugiau iššūkių įsiskolinusiems namų ūkiams, įmonėms ir vyriausybėms, o tai gali lemti bankrotus ir didesnį nestabilumą finansų rinkose“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Be to, jo teigimu, „jau seniai buvo laikas įgyvendinti sisteminę mokesčių reformą.“
Tuo metu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas gyrė Vyriausybę, jog ši, pasak politiko, įsiklausė į kai kuriuos pasiūlymus, atėjusius net ir vėlyvose biudžeto svarstymo stadijose.
„Biudžete padidinti asignavimai žemo slenksčio kabinetams, papildomai numatyta lėšų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, prokuratūros, teismų, žvalgybos poreikiams finansuoti, daugiau skiriama skrydžių skatinimui“, – vardijo V.Mitalas.
A.Vyšniauskas: diskusija dėl PVM lengvatų – toksiška
Valdančiosios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas apgailestavo, kad, anot jo, „puikų biudžetą užgožia toksiška diskusija apie PVM lengvatas.“
„Toje diskusijoje pamirštama, kad žymiai daugiau galimybių numatyta didinti pajamas, numatyta net ir galimybė kompensuoti elektros kainas gyventojams ir verslui, pamirštama apie energetikos proveržį, didelę pagalbą saulės ir vėjo jėgainėms, pamirštama, kad minimali alga augs 83 eurais, vidutinė pensija – 65 eurais. Tokių didelių pajamų augimo mūsų biudžetas nematė jau seniai“, – sakė A.Vyšniauskas.
Priekaištai dėl nepamatuotų prognozių ir kelių finansavimo
Kitas opozicijos atstovas, Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, į valdančiųjų pusę laidė kritikos strėles – anot jo, biudžeto priėmimas priklauso ne nuo parlamentarų, o nuo konservatorių priežiūros komiteto, uždraudusio frakcijos nariams teikti ar pritarti su Vyriausybe nesuderintiems pasiūlymams.
„Valdantieji išgąsdinti, tačiau galiu tik spėlioti, kokie pareiškimai būtų iš tos pusės, jei, tarkime, Darbo partija savo kolegoms pasakytų, kad jie būtų apsvarstyti, jei balsuotų vienaip ar kitaip. Manau, kad skrietų iš tos pusės pareiškiamai, kad demokratijos trūksta“, – kalbėjo V.Fiodorovas.
Jis taip pat sakė, kad „biudžeto projektas statomas ant kreivų pamatų.“
„Vyriausybės vadovė praėjusiais metais aiškino, kad pajamos augs tiek, kiek išlaidos. Bet nepataikė ir nepataikė labai smarkiai. Šiai metais nieko naujo, valdantieji tikisi, kad biudžetas nesugrius, tai atskleidžia valdančiųjų nenorą tartis, aroganciją, norą gąsdinti tuos, kurie teikia kitas pasiūlymus. Biudžetas paremtas klaidingomis prielaidomis“, – sakė V.Fiodorovas.
Parlamentaras taip pat pridūrė, kad biudžete nepakankamai lėšų numatyta kelių priežiūrai.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Liudas Jonaitis taip pat apgailestavo, kad Vyriausybė nesutiko skirti papildomų pinigų keliams.
„Pateikiau siūlymą papildomai kelių priežiūrai skirti 188,9 mln. eurų. Nei komitete, nei šiandien iš ministrės neišgirdome, kad nors kokią sumą iš tos sumos skirtų keliams. Matome, kokia yra kritinė kelių būklė“, – sakė L.Jonaitis.
Kuo skiriasi nuo pirminio projekto
Vyriausybei trečiadienį patikslinus biudžeto projektą, numatyta, kad biudžeto pajamos, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15,604 mlrd. eurų ir bus 20,4 mln. eurų mažesnės nei pirminiame projekte.
Valstybės biudžeto išlaidos, lyginti su pirminiu projektu, sudarys 18,628 mlrd. eurų ir bus 20,5 mln. eurų didesnės.
Būsto šildymo kompensacijoms biudžete numatyta skirti 16 mln. eurų. Dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų ir jų dinamikos dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. eurų nuo pirminiame biudžeto projekte skolintis numatytų lėšų.
Įgyvendinant saugumo stiprinimo siekį, papildomi 24,8 mln. eurų numatomi Karinio mobilumo paketui – Rūdininkų poligono keliams bei Pabradės poligono poreikiams. Taip pat 5 mln. eurų numatomi žvalgybos pajėgumams palaikyti.
Vyriausybės patikslintame biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. Dabar krašto apsaugai numatyta skirti 2,52 proc. BVP – pagal dabartinę BVP prognozę skirtumas tarp 2,52 ir 3 proc. siekia 337,3 mln. eurų.
Atnaujintame biudžeto projekte papildomi 8,9 mln. eurų numatomi švietimui, kultūrai ir istorinei atminčiai, 2,8 mln. eurų – sveikatos apsaugai, 2 mln. eurų – skrydžių plėtrai pagal susisiekimo oru ir pasiekiamumo didinimą geriausiai tenkinantį planą, taip pat 2,3 mln. eurų – institucijų veiklai, pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms. Kartu 1,6 mln. eurų papildomai numatyti infrastruktūrai, įrangai ir informacinėms sistemoms.
Kitų metų biudžete išlaikomas 4,9 proc. BVP biudžeto deficitas, valstybės skola didės iki 43 proc. BVP.
Nemažai siūlymų dėl biudžeto pateikė ir Seimo nariai. Iš viso jie prašė apie 1,3 mlrd. eurų papildomų išlaidų arba įvairių lengvatų, tačiau Vyriausybė daugumai jų nepritarė.
