Anot premjero Sauliaus Skvernelio, svarbiausias šalies pajamų ir išlaidų planas yra subalansuotas, didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms, o finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad kitų metų biudžetas yra skatinantis lėšas naudoti efektyviau.
Kitąmet turėtų didėti akcizai stipriam alkoholiui, tabakui ir degalams, nebelikti akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazoliams. Siūloma plėsti gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimą, siaurinti lengvatą žemės ūkio paskirties žemei, įvesti taršių automobilių mokestį.
Seime taip pat registruoti siūlymai dėl kredito įstaigų turto ir prekybos tinklų apmokestinimo, lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimo.
Pensijoms (374 eurus pasieks vidutinė senatvės pensija) ir vaiko pinigams didinti iki 60 eurų (ir iki 100 eurų neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams) numatoma skirti atitinkamai 327 mln. ir 149 mln. eurų. Minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet didės 52 eurais iki 607 eurų, „į rankas“ – 41 euru iki 437 eurų.
Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet didės 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų.
„Sodros“ planuojamos pajamos yra 4,862 mlrd. eurų, išlaidos – 4,515 mlrd. eurų, arba 6 proc. ir 7,7 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Fondo biudžeto perteklius turėtų siekti 347,3 mln. eurų – 11,5 proc. mažiau nei laukiama šiemet.
PSDF biudžeto pajamos, palyginti su šiemet, turėtų augti 11,7 proc. iki 2,301 mlrd. eurų, išlaidos – 7,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų.
Planuojama, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės sukaupti rezervai 2020 metų pabaigoje turėtų pasiekti 1,69 mlrd. eurų ir sudarys 3,3 proc. BVP (šių metų pabaigoje – 2,2 proc. BVP).
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o parlamentarai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.
