Seime biudžeto pateikimas vyksta su trikdžiais – daugiau prieštaravimų kyla dėl naujų mokesčių. Nors biudžetui pritariama, parlamentarai pateikimo metu atmetė NT mokestį, vos pakako balsų didesniems akcizams, taip pat vieno balso skirtumu pateikimo stadijoje pasistūmėjo lengvatų žemės ūkio paskirties žemei siaurinimas.
Po pateikimo Seimas pritarė nutarimui dėl ateinančių metų biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių: „už“ balsavo 57 Seimo nariai, „prieš“ – 1, o susilaikė 36 Seimo nariai. Tačiau šie rodikliai turės keistis dėl braukomų pateiktų mokesčių.
Finansų ministras Vilius Šapoka jau įspėja, kad jei bus tokia situacija, kai pajamų priemonėms nepritariama, o išlaidoms pritariama, Lietuvai gali būti padaryta didelė žala.
Bankų turto mokestis išbrauktas
Seimo Teisės departamentas jau pripažino, kad siūlomas bankų turto mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, todėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės.
Šio mokesčio pajamos buvo įskaičiuotos į biudžeto projektą, tikintis pritraukti 52,2 mln. eurų – nelikus šio mokesčio, biudžetą jau gali tekti koreguoti.
„Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai“, – rašo Seimo teisininkai.
Aiškinama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas.
„Nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai“, – rašoma teisininkų išvadoje.
Vaiko pinigams – taip
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė siūlymą padidinti vaiko pinigus iki 60 eurų, padidinti papildomai skiriamą išmoką vaikams iš gausių ir nepasiturinčių šeimų iki bendros 100 eurų išmokos.
Seimui dėl to daug abejonių nekilo, 97 balsavo „už“, o „prieš“ nebuvo, susilaikė 6.
Daugiausia prieštaravo opozicijos atstovai.
Liberalas Simonas Gentvilas tikino, kad vaiko pinigams skiriami milžiniški ištekliai – 1 procentas visų biudžeto išlaidų. Mažiau pajamų nei vaiko pinigams skirta švietimui. L.Kukuraitis atkirto, kad tai smarkiai mažina vaikų skurdą, kuris buvo vienas didžiausių Europoje. Anot jo, vaiko pinigai leis pasiekti ES vidurkį.
„Turime abejonių dėl vaiko pinigų universalumo principo, būtent kai ir turtingiausioms Lietuvos šeimoms tenka dalis tų išmokų, kurios galėtų būti paskirstomos labiau tikslingai, labiau padedant skurstančiai gyvenančioms šeimoms. Kur jūs matote tą ribą, po kurios jau nebereikėtų didinti tų vaiko pinigų. Nes jei žiūrime į Lenkijos pavyzdį, tai berods yra apie 115 eurų“, – klausė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
L.Kukuraitis atsakė, kad išmokų ribos klausimas yra aktualu. Anot jo, matuojamos paskatos dirbti ar nedirbti, ir dabartinis siūlymas nesukuria paskatų nedirbti.
Konservatorius M.Majauskas pastebėjo „pavojingą tendenciją“, kad Seimas pritaria pasiūlymams didinti išlaidas, tačiau Vyriausybės siūlymai didinti pajamas palaikymo nesulaukia. Anot jo, nėra Seime solidžios ir tvirtos valdančiosios daugumos.
„Vyriausybę kviesčiau susirūpinti ir žiūrėti, kaip tas biudžetas susidėlios, ir ar pavyks galą su galu“, – kalbėjo M.Majauskas.
NT mokesčiui nepritarta jau pateikimo metu
Teiktam prabangaus NT mokesčiui prieštaravo visi kalbėję Seimo nariai. Seimo požiūrį parodė balsavimas: „už“ balsavo tik 41 Seimo nariai, „prieš“ – 26, o susilaikė – 25. Plačiau skaitykite čia.
Balsų dauguma Seimo nariai grąžino Vyriausybei projektą tobulinti. Tai iš biudžeto išbraukia dar 8 mln. eurų.
Vilius Šapoka kalbėjo, kad mokestis orientuoja į elgsenos pokyčius, kadangi ateityje ketinama pereiti prie visuotinio NT mokesčio, tačiau nebuvo išgirstas.
Kitas Vyriausybės siūlymas – siaurinti žemės ūkio paskirties lengvatą NT mokesčiui – minimalaus vieno balso skirtumu buvo pateiktas. Tai biudžeto projekte lemia 7 mln. eurų. „Už“ Žemės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 55 Seimo nariai, „prieš“ – 9, susilaikė – 45.
Valdantieji šiuo klausimu nebuvo vieningi, susilaikė Socialdemokratų darbo partijos atstovai, dalis valstiečių.
„Mes nuolat girdime įžeidinėjimus kaimo žmonėms, ir daugiau nieko“, – pyko valstietis Tomas Tomilinas ir klausė, ar ministras domisi opozicijos turtais. Ministras atsakė, kad nesidomi jokių parlamentarų turtais.
„Žemės ūkis yra ne vien Ramūnas Karbauskis. Žemės ūkyje dirba tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo konservatorius Edmundas Pupinis.
Dėl akcizų degtinei, rūkalams ir degalams kilo daugiau prieštaravimų
Kartu su biudžetu Vyriausybė siūlo „nuosaikiai“ didinti akcizų tarifus, plėsti mokesčių bazę, šiam pateikimui vos pakako balsų.
Nauji didesni akcizai siūlomi benzinui, dyzelinui, šildymui ir žemės ūkyje naudojantiems gazoliams, kaitinamojo tabako produktams, etilo alkoholiui.
Dėl to didėtų ir kainos. Degalai brangtų 3-4 centais už litrą, etilo alkoholis 45 centais už puslitrį, kaitinamojo tabako pakelis brangtų 33 centais. Atitinkamai, daugiau diskusijų kilo ir Seime, tačiau po pateikimo priimtas ir šis įstatymo projektas: „už“ balsavo 47 parlamentarai, „prieš“ – 10, susilaikė 32. Po balsavimo du Seimo nariai paprašė pakeisti protokole jų sprendimą į „prieš“.
Tvarkietis Remigijus Žemaitaitis piktinosi tokiais mokesčiais ir tikino, kad negalįs jiems pritarti, jis skaičiavo, kad keliolika centų prekybos tinkluose gali pabrangti pagrindiniai produktai.
„Šitas įstatymas nuo sausio 1 dienos informuoja Lietuvos gyventojus, kad litras pieno, kilogramas bulių ar mėsos pabrangs nuo 15 iki 17 centų“, – kalbėjo parlamentaras.
Nuogąstaujantiesiems, esą produktai brangs dėl ūkininkams brangstančių degalų, V.Šapoka palygino, kad „žaliam“ dyzelinui Lietuvoje būtų taikomas 81 Euro akcizas tonai, kai Estijoje – 133 Eur, Lenkijoje – 107,1 Eur, o Latvijoje – 62,1 Eur.
M.Majauskas vertino, kad akcizai didins socialinę atskirtį, kadangi mažas pajamas gaunantiems žmonėms teks didesnė našta dėl pabrangusių degalų ir etilo alkoholio.
„Ne vien socialinės atskirties mažinimas yra vertybė, sveikata taip pat yra vertybė. Tam, kad keistųsi situacija į gerąją pusę, turime imtis efektyviausių priemonių, remiamės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kaina taip pat turi įtakos žalingų įpročių atsisakymui“, – kalbėjo V.Šapoka.
Mindaugas Puidokas pasigedo vertinimų, kaip akcizų didinimas paveiks rinką. Jis nuogąstavo, kad vežėjai gali keltis į Lenkiją, o lengvatos buitinių krosnių kurui panaikinimas esą kris jau nuo naujųjų metų ant vartotojų.
„Šildymo sezonui tas kuras yra jau pas naudotojus, tad tas galiotų kitam šildymo sezonui. Energetikos ministerija turi pakankamai laiko, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Tikisi šios kadencijos metu pakeisti biudžeto sudarymo tvarką
Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas po pristatymo akcentavo Valstybės kontrolės (VK) nustatytą problemą: „Pasirodo, biudžeto formavimas nėra orientuotas į rezultatus. (…) Leidžiam pinigus išvis nesuprasdami, kokią vertę tai sukurs ir tai tęsiasi daugybę metų. Kaip galvojate, kiek mes prarandame pinigų dėl tokios kultūros biudžeto?“
V.Šapoka teigė visiškai pritariąs kontrolierių išvadoms, tačiau situaciją lygino su „variklio taisymu važiuojant automobiliu, negalint sustoti“.
„Kas šiuo metu padaryta ir kas susiderinta su VK, kad išeitume iš beveik tris dešimtmečius trunkančio užburto rato, buvo numatyta pakeisti visą strateginio planavimo sistemą. Yra parengtas įstatymo projektas, yra peržiūrėtos visos strategijos, yra numatyti ir siektini rezultatai ir kaip vykdomas monitoringas. Šita sistema yra sukurta, dėl jos reikės apsispręsti ir priimti Seime, nes ji iš esmės keičia biudžeto sudarymo ir atsiskaitymo principus“, – sako V.Šapoka.
Jis tikisi lūžį pasiekti šios kadencijos metu, o iki tol taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės.
Seimo nariai nori ir didesnių pensijų, ir mokesčių nedidinti
Seimo nariai, klausdami dėl biudžeto, norėjo ir nedidinti mokesčių, ir didesnių išlaidų.
Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad „pensininkų skurdo rizika pakilo į neregėtas aukštumas ir šiuo metu siekia 40 proc. – tai didžiausias skurdo rizikos lygis per visą nepriklausomybės istoriją“.
„30 proc. pensininkų negali valgyti mėsos kas antrą dieną, susimokėti už komunalinius mokesčius. (…) Ar nematote čia problemos?“, – klausė M.Majauskas.
V.Šapoka atsakė, kad santykinis skurdas išties didelis ir problemą reikia spręsti, tačiau, anot jo, absoliutaus skurdo lygis keitėsi į gerąją pusę.
„Atkreipsiu dėmesį, kad pastaraisiais metais pensijų augimas buvo nepalyginamai spartesnis, nei prieš tai buvusių kadencijų kartu sudėjus, viršija keletą kartų. Iš tiesų net ir ateinančių metų biudžete labai aiškiai matoma, kad tam yra skiriami tikrai dideli resursai, visai socialinei sričiai, kalbant ne tik apie pensininkus, bet kalbant apie kitas socialiai pažeidžiamas grupes. Skiriama daugiau nei pusė visų valstybės pajamų padidėjimo iš 761 mln. eurų“, – atsakė ministras.
Jis paaiškino, kad pensininkų skurdas nėra vienintelis Vyriausybės įsipareigojimas: „Turime skatinti dirbti ir užsidirbti, investuoti į ateitį“.
Konservatorė Gintarė Skaistė tuo tarpu vertino, kad biudžetas skriaudžia vidurinę klasę dėl naujų mokesčių. Ji klausė, ar tikrai biudžetas skatina „dirbti ir užsidirbti“.
„Aš paminėsiu, kad turime ir skurdą mažinti, ir skatinti dirbti ir užsidirbti, ir investuoti į ateitį. Ir kuomet matome visą visumą, turime labai aiškiai poreikius su galimybėmis suderinti. Manau, kad šis biudžetas gerai subalansuoja poreikius su galimybėmis“, – sakė ministras.
Konservatorius Edmundas Pupinis pastebėjo, kad didžiausi biudžeto oponentai yra patys valdantieji. Jis klausė, kaip ministras reaguos į registruojamus naujus siūlymus už dešimtis milijonų eurų.
Ministras atsakė, kad lūkesčiai visuomenėje itin aukšti, tačiau verslo lūkesčiai jau prastėja.
„Jei bandysime įgyvendinti visus lūkesčius, kurie tiek aukštai, kad pagal valstybės galimybes jų įgyvendinti neįmanoma“, – pastebėjo V.Šapoka.
Laisvės partijos atstovė Aušrinė Armonaitė stebėjosi, kad Lietuva skiria 5 proc. BVP švietimui, tai yra Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių šalių vidurkis, pastebėjo Valstybės kontrolės išsakytus priekaištus.
„Tačiau mūsų pasiekimai yra EBPO dugne. Kitaip tariant, ką mes finansuojame, neturi ryšio su mokymo kokybe“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Jai V.Šapoka pritarė, anot jo, didžioji dalis lėšų augimo (93 mln. eurų) nukreipiama darbo užmokesčiui padidinti, kaip numatyta susitarimuose su mokytojais.
„Kalbant apie efektyvumą, visiškai su jumis sutinku, čia būtina spartinti reformas. Ne tik Valstybės kontrolė, bet visos organizacijos, kurios vertino šalies švietimo situaciją, tiek institucijų tinklus, tiek kokybę, vienareikšmiškai rekomenduoja spartinti reformas“, – atsakė V.Šapoka.
Konservatorė Monika Navickienė vertino, kad biudžetas neatrodo nei tvarus, nei nuoseklus, pastebėjo mažėjantį finansavimą Kultūros ir Aplinkos ministerijoms, ji klausė, kas už jį prisiims atsakomybę, ar Vyriausybė, ar Prezidentas, ar Seimas, kadangi visi teikia siūlymus.
„Kalbant apie atsakomybę, taip, tai yra svarbiausias šalies metinis finansų dokumentas ir demokratinėje šalyje atsakomybę prisiima visi pagrindiniai demokratiniai institutai, ir Prezidentas, ir Seimas, ir Vyriausybė“, – atsakė finansų ministras.
Jis paaiškino, kad pasibaigus kai kuriems ES projektams gali atrodyti, kad sumos sumažėja, tačiau tai nereiškia, kad bendrasis finansavimas mažėja, eliminavus pasibaigusius projektus.
Konservatorė Ingrida Šimonytė prašė paaiškinti, dėl kokių eilučių auga perskirstymas per biudžetą iki 31,7 proc. BVP, V.Šapoka pažadėjo tą padaryti komitetuose.
Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo dėl „mokesčių lietaus“.
„Man atrodo, kad mokesčių naujų nereikėtų įvedinėti, nes Lietuvoje jau klesti chroniškas šešėlis“, – kalbėjo S.Gentvilas.
V.Šapoka įspėjo apie tarptautines grėsmes
Pristatydamas biudžetą finansų ministras V.Šapoka pakartojo, kad ateinančių metų biudžetas yra „realistinis, tikrai subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau ir nukreiptas į skurdo mažinimą“.
„Į ką turime atkreipti dėmesį, kad įtampa pasaulyje auga, tarptautinės organizacijos nuolat prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Šito ignoruoti tikrai mes negalime, turime būti tikrai apdairūs, būtinai laikytis fiskalinės drausmės ir be reikalo neišlaidauti“, – pirmiausia Seimo narius įspėjo V.Šapoka.
Anot jo, yra daug neapibrėžtumų, kurie situaciją galėtų „pakeisti į dar prastesnę pusę“. Tarp jų – Kinijos ir JAV prekybos konfliktas, neaiški situacija dėl „Brexit“.
Jis akcentavo stabilumo ir fiskalinės drausmės svarbą, laikantis taisyklių.
„Visas tas taisykles transformavus į vieną pagrindinį skaičių – skaičius yra 0,2 proc. nuo BVP viešųjų finansų pertekliaus. Jis atitinka pavasarį patvirtintą Stabilumo programą, ir tikiuosi, kad to mes laikysimės“, – kalbėjo V.Šapoka.
Čia pat ministras ramino, kad Lietuva yra „žymiai atsparesnė bet kokiems sukrėtimams“.
„Keletą metų turėdami perteklinius viešuosius finansus sukaupėme pakankamai rezervų nenumatytiems atvejams“, – tikino ministras ir įvardijo 1,7 milijardo eurų sumą kitąmet.
Kitąmet planuojama išleisti 9 proc. daugiau
15min jau aprašė, kad kitąmet biudžetų išlaidos augs apie 9 proc., kai ekonomika bus 5 proc. didesnė. Papildomas išlaidas ketinama finansuoti naujais mokesčiais, tarp jų ir kredito įstaigų turto ir prekybos tinklų apyvartos.
Finansų ministras V.Šapoka biudžetą vadino subalansuotu, realiu, skatinančiu efektyviau naudoti lėšas.
Vien valstybės biudžete (be socialinės apsaugos fondų) išlaidos sudarys 12,6 mlrd. eurų, ir bus 8 proc. didesnės, pajamos augs 9 proc., iki 11,5 mlrd. eurų.
Vyriausybė akcentuoja, kad daugiausia naujų išlaidų bus nukreipiama socialinės apsaugos sričiai. Senatvės pensijos vidutiniškai didėtų 29 eurais, iki 374 Eur. Taip pat siūloma vaiko pinigus didinti iki 60 eurų visiems vaikams ir 100 eurų neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams.
Vyriausybė suplanavusi perteklinį biudžetą – viešųjų finansų perteklius kitąmet turėtų sudaryti 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kitų metų pabaigoje sukauptas rezervas turėtų pasiekti 1,69 milijardo eurų, tai sudarytų apie 3,3 proc. BVP.
Tačiau taip pat Vyriausybė 2020 metais planuoja skolintis apie 2,7 mlrd. eurų, daugiausia skolų refinansavimui.
Po pateikimo Seimas biudžetą svarstys, o tuomet paprastai biudžetas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Galutinis biudžetas turėtų būti priimtas gruodį.
