Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime pristatė paskutinį šios kadencijos valdančiųjų rengtą valstybės biudžeto projektą.
2025 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2024 m. jos auga 1 mlrd. eurų (beveik 6 proc.).
Projekte numatyta ir per 23 mlrd. eurų išlaidų – jos auga 11,7 proc. lyginant su 2024 m., arba daugiau nei 2,4 mlrd. eurų.
Didžiausia išlaidų dalis teks socialinei apsaugai – daugiau nei 11,5 mlrd. eurų (papildomai daugiau nei 1,3 mlrd. eurų, lyginant su 2024 metais).
Vis tik demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius po finansų ministrės pristatyto biudžeto projekto teigė, kad dabartinė Vyriausybė per šią kadenciją planuodama pajamas ir išlaidas „prisižaidė“.
„Didinote išlaidas, priimdami įvairius įstatymus, didinote finansinius įsipareigojimus neturėdami tvarių ilgalaikių pajamų, nekreipėte dėmesio į Valstybės kontrolės pastabas. Ateinančiais metais numatėte, kad skolinsitės virš 5 mlrd. eurų, ko nebuvo nuo 2020 metų. Ekonomika augs 5,5 proc., infliacija – 2,5 proc., tai reiškia, kad Lietuvos ateitį parduodate skolindamiesi vardan trumpalaikių politinių sprendimų. Ar įskaičiavote skolos aptarnavimo išlaidas, kurios augs 200 mln. eurų?“ – teiravosi parlamentaras.
Reaguodama į klausimą ministė patikslino, kad skolos aptarnavimo išlaidos auga 18 proc. – 83 mln. eurų.
Skolinimosi apimtys užkliuvo ir kitiems parlamentarams. „Per 30 metų Lietuva pasiskolino 20 mlrd. eurų, per jūsų kadenciją – dar tiek pat, kaip sugebėjote per 4 metus tiek daug praskolinti valstybę?“ – stebėjosi „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Į šį klausimą G.Skaistė replikavo, kad visos kadencijos metu Vyriausybei pavyko laikytis Mastrichto kriterijaus, nepaisant įvairių krizių – pandemijos, migrantų, energetinės.
„Lyginant su kitų ES šalių fiskaline drausme, balansai ten gerokai blogesni“, – sakė ministrė.
Užkliuvo kelių padėtis
Daugiausia kritikos strėlių iš Seimo narių skriejo dėl finansavimo keliams, kuris, opozicijos nuomone, nepakankamas.
2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas finansavimas Lietuvos keliams – 784 mln. eurų, tai yra 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų). Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 563,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui planuojama skirti 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – dar 161,2 mln. eurų.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujanti Rita Tamašunienė teigė, kad nors „Via Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo kelias, kiti – vidaus, rajoniniai – keliai taip pat tapę karinio mobilumo keliais.
Mišrios Seimo narių grupės narys Aidas Gedvilas teigė, kad 11 proc. sumažėjęs finansavimas keliams kelia didžiulį nerimą ir priminė, kad susisiekimo ministras Marius Skuodis įvairiuose savo pasisakymuose minėjo, kad norint pasiekti efektyvesnį pokytį keliuose reikia nuo 340 iki 1,3 mlrd eurų.
„Ar tikslas, kad mūsų keliais nebegalėtų pravažiuoti ne tik priešo tankai, bet ir Lietuvos gyventojai?“ – parlamentaras klausė ministrės.
Lietuvos regionų partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas taip pat antrino kolegoms, kad gyventojams, gyvenantiems užmiestyje, dėl prastėjančių orų sąlygų sudėtinga pravažiuoti keliais ir jie reiškia nusivylimą.
Finansų ministrė G.Skaistė atsakydama į Seimo narių klausimus dėl kelių finansavimo tvirtino, kad Vyriausybė rinkosi investuoti ten, kur manė esant reikalinga. Pasak jos, Solidarumo įnašas buvo laikinas įstatymas, kuriuo paspartintos investicijos į karinio mobilumo poreikius – jis buvo pratęstas ir generuoja papildomas pajamas, kurias galima nukreipti į karinio mobilumo projektus, tokius kaip „Via Baltica“.
Pasak jos, bazinė kelių priežiūros programa nesikeičia – finansavimas išlieka 543 mln. eurų, be to, papildomai finansavimą gauna Vilniaus–Utenos kelias.
Tačiau ministrė pabrėžė, kad jei norima sistemingai pagerinti kelių finansavimą, Seimo nariams reikia sutarti, kokias mokestines pajamas padidinti ir nukreipti jas kelių gerinimui.
„Be papildomų pajamų sistemingai keisti kelių finansavimo modelį nėra galimybių, nes kiti prioritetai irgi svarbūs ir tai įstatyminiai įsipareigojimai – pensijų, išmokų indeksavimas, gynybos finansavimo užtikrinimas, švietimo susitarimo įgyvendinimas“, – sakė ministrė.
Kaltino mokesčių didinimu
Daliai parlamentarų užkliuvo Vyriausybės sprendimas kitais metais nedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas tai pavadino „mokesčių didinimu“.
„Apžvelgdami praėjusių 4 metų esminius socialinius rodiklius matėme, kad absoliutus senjorų skurdas išaugo 5 kartus, didėjo socialinė nelygybė, prastėjo kiti rodikliai. O dabar kalbama, kad šis biudžetas yra mokesčių didinimo – ir dar gaunantiems mažiausias pajamas. Prie smarkiai augančios MMA nėra peržiūrimas NPD, toliau tokiu būdu didinama mokestinė našta“, – komentavo L.Savickas.
Reaguodama į repliką G.Skaistė apkaltino L.Savicką manipuliavimu. „Jokių mokesčių didinimų nėra, jokių mokestinių pakeitimų nėra atnešta. 2025 metais pensijos bus išaugusios 80 proc., pensijos auga sparčiau negu vidutinė metinė infliacija, tai perkamoji galia auga“, – tvirtino ministrė.
Ji pridūrė, kad NPD šiemet augo dvigubai, tad dabar erdvės didinti šį dydį nėra galimybių.
2025 metų valstybės biudžeto projekte Seimo nariai taip pat pasigedo didesnio finansavimo policijai, Valstybės saugumo departamentui, Valstybės sienos departamentui.
Suplanuotas viešųjų finansų deficitas – 3 proc.
Visų keturių biudžetų (valstybės biudžetas, „Sodra“, PSDF ir savivaldybių) išlaidos sudarys 30,3 mlrd. eurų. Didžioji dalis jų teks socialinei apsaugai (38 proc.), sveikatos apsaugai (14 proc.) ir švietimui (14 proc.).
Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte suplanuota, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas siekia 3 proc. – šis rodiklis yra ties Mastrichto kriterijaus riba, tad finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė nematanti daug erdvės naujajai Vyriausybei didinti išlaidas. Kitų metų valstybės biudžetą tvirtins jau naujai išrinktas Seimas.
Augs pensijos, išmokos, algos biudžetininkams
Kitų metų biudžete naujų mokesčių nėra numatyta, teigia Finansų ministerija.
Pasak G.Skaistės, visų biudžetų išlaidos didės 3,2 mlrd. eurų – liūto dalis naujų išlaidų yra susijusios su automatiškai ateinančiais įsipareigojimais, įtvirtintais įstatymuose: pavyzdžiui, dėl indeksavimo didės pensijos, įvairios išmokos. Vien socialinei apsaugai išlaidos didėja 1,3 mlrd. eurų.
Ministerija skelbia, kad žmonių pajamų didinimui numatyta 1,9 mlrd. eurų daugiau lėšų nei pernai. Nuo 2025 metų 12,3 proc. didės minimali mėnesinė alga (MMA) – tokią algą uždirbantys į rankas gaus 69 eurais daugiau. Taip pat augs algos mokytojams, medikams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, taip pat pensijos ir įvairios išmokos.
PLAČIAU SKAITYKITE: 2025 metų valstybės biudžeto projektas: kiek augs pensijos, išmokos, algos
