Premjerė Ingrida Šimonytė jį vadina skurdą šalyje mažinsiančiu, saugiu „galimybių biudžetu“ bei, anot jos, leisiančiu Vyriausybei įgyvendinti ne vieną jos programos punktą.
Tačiau kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad biudžetas per daug optimistinis, ryški socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.
Socialinei apsaugai asignavimai 2022 metais turėtų siekti 7,858 mlrd. eurų – 759,5 mln. eurų daugiau negu šiemet, sveikatos apsaugai – 3,337 mlrd. eurų (379,6 mln. eurų daugiau), švietimui – 2,789 mlrd. eurų (344 mln. eurų daugiau).
Didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
Numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius, nes keturiais eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydį, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis. Šis dydis kitąmet turėtų siekti 181 eurą.
Minimali mėnesio alga nuo sausio bus 730 eurų, o maksimaliai taikytinas neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD) – iki 460 eurų. Be to, keičiama jo taikymo formulė, kad papildomą naudą gautų gyventojai, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kuris antrą ketvirtį siekė 1566 eurų iki mokesčių.
Bazinė socialinė išmoka didėja dviem eurais ir pasieks 42 eurus, todėl šiek tiek padidės ir nuo jos priklausančios išmokos: vaiko pinigai, vienkartinės išmokos įsikurti, o taip pat vaikui bei nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, laidojimo pašalpa, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.
Pasak I.Šimonytės, jeigu biudžete nebūtų reikėję numatyti lėšų koronaviruso ir nelegalios migracijos iššūkių valdymo poreikiams, kitų metų finansinis rezultatas būtų apie 0,7 procentinio punkto BVP geresnis.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2 proc. (128 mln. eurų) ir iš viso sudarys 1,176 mlrd. eurų (2,05 proc. BVP).
304,2 mln. eurų numatyta koronaviruso pandemijos padariniams šalinti, su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams – 17,8 mln. eurų, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai – 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų, o stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų.
Seimui antradienį taip pat pristatomi „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo bei Pensijų anuitetų fondų biudžetų projektai.
Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. iki 16,481 mlrd. eurų, „Sodros“ pajamos didės 9,5 proc. iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos augs 8,8 proc. iki 5,534 mlrd. eurų, į PSDF ketinama surinkti 7,9 proc. daugiau nei šiemet, o išleisti 12,1 proc. daugiau – apie 2,79 mlrd. eurų.
Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5 proc. iki 4,312 mlrd. eurų.
Dabar visus kitų metų biudžetus svarstys parlamentiniai komitetai ir komisijos.
Pirmasis valstybės biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 25-ąją, po jo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
